Dabar Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas (ETT) turės spręsti, ar 2023 m. Vengrijos vyriausybės priimtas potvarkis, kuriuo už nusikaltimus, susijusius su kontrabanda, vietoje įkalinimo bausmės skiriamas vadinamasis sulaikymas reintegracijos tikslais, neprieštarauja ES įstatymams.

Pagal šį potvarkį asmenys, nuteisti už neteisėtą migrantų gabenimą ir atlikę nedidelę dalį savo bausmės, gali būti paleisti į laisvę, tačiau privalo per 72 valandas išvykti iš Vengrijos, kad likusią bausmės dalį atliktų savo gimtojoje šalyje.

Komisijos teigimu, toks teisės aktas prieštarauja Europos Sąjungos įstatymams, numatantiems, kad valstybės narės už neteisėtą migrantų gabenimą privalo skirti veiksmingas ir atgrasančias bausmes.

„Be to, vyriausybės potvarkyje nėra numatyta tinkamų garantijų, susijusių su „sulaikymo reintegracijos tikslais“ sąlygomis, priežiūra ir įgyvendinimu“, – rašoma komisijos pranešime spaudai.

„Todėl nėra užtikrinama, kad bausmė bus vykdoma kitose šalyse, kuriose nuteistasis pirmiau nuolat gyveno arba kurių piliečiu jis yra.“

Komisija šį teisės aktą pakeisti Vengrijos prašė dar 2023 m., tačiau Budapeštui nepavyko išsklaidyti nerimą.

ETT palaikius Komisijos poziciją, Vengrijai grėstų didelės baudos.

ETT yra ne kartą tekę priimti sprendimą dėl Vengrijos vyriausybės, kuriai vadovauja nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, priimtų įstatymų.

Praėjusiais metais teismas nurodė Budapeštui sumokėti 200 mln. eurų baudą už tai, kad pažeidė ES prieglobsčio teisės aktus.