EUROPOS ŠALYS STUMIAMOS IŠ JŪRINIO VERSLO

Neįtikėtina, kad didžiausių pasaulio laivų vėliavų dešimtuke beveik neliko Europos šalių, o tarp 25 didžiausių pasaulio uostų 18 yra iš Azijos.

Sovietai lenkė Ameriką

Liūdnas vaizdas apie smarkiai besikeičiančią jūrinio verslo situaciją pristatomas remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis.

Pagal laivus valdančių šalių vėliavas pastarąjį dešimtmetį dominuoja keturios šalys: Panama, Liberija, Maršalo Salos ir Kinijos Honkongas. 2023 m. aukščiausioje 7 vietoje iš Europos šalių buvo Malta, 9-oje vietoje – Graikija, 11-oje – Jungtinė Karalystė, 12-oje – Kipras.

2013 m. taip pat dominavo Panama, Liberija, Maršalo Salos ir Kinijos Honkongas, tačiau vėliavos šalių dvyliktuke iš Europos buvo Graikija, Danija, Malta, Kipras, Jungtinė Karalystė, Italija ir Norvegija.

Pavyzdžiui, 1980 m. dominavo Europos šalys. Dvyliktuke jų buvo net 9. Pirmavo Liberija ir Japonija. Graikija buvo 3-ia, po jos – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Danija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija.

Tuomet tarp daugiausia laivų turėjusių šalių aukštoje 7-oje vietoje buvo netgi Sovietų Sąjunga. Jos laivų tonažas buvo 25 tūkst. 293 tonos. Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo 21 tūkst. 208 tonų tonažo laivyną.

Kitoks vaizdas buvo jau 2000 m., bet didžiausių laivybos vėliavų 12-uke dar buvo 6 šalys iš Europos: Malta, Graikija, Kipras, Danija, Norvegija, Jungtinė Karalystė. Tuomet tarp geriausiųjų jau buvo įsiskverbusi Kinija ir Kinijos Honkongas.

Laivyba: 2023-aisiais didžiausią pasaulio laivų tonažą valdžiusios šalys ir vėliavos. / Jungtinių Tautų Organizacijos nuotr.

Atmetė „profsąjunginį“ požiūrį

Pasaulio laivyboje pastebima ir kita tendencija. Kuo labiau didėjo laivų tonažas, tuo mažiau jo likdavo Europos šalių vėliavos registruose.

2000 m., kai bendras pasaulio laivyno tonažas siekė 793 tūkst. 711 tonų, dvyliktuke buvo 6 šalys iš Europos. 2013 m. bendras laivų tonažas siekė 1 mln. 629 tūkst. 370 tonų. Iš Europos šalių dvyliktuke buvo 7 šalys.

Per 10 metų nuo 2013 iki 2023 m. pasaulio laivyboje vyko ryškūs pokyčiai. 2023 m. bendras laivų tonažas išaugo iki 2 mln. 265 tūkst. 564 tonų. Dvyliktuke liko keturios Europos šalys ir tik antroje jo dalyje.

Europos šalių vėliavas iš pasaulio laivyno išstūmė pigių vėliavų šalys, taip pat smarkiai kilęs Kinijos ir Kinijos Honkongo dominavimas, taip pat Singapūro iškilimas.

Tai reiškė ne ką nors kita, o tik tai, kad pasaulinis „profsąjunginis“ požiūris į laivybą nepasiteisino. Jūrininkų profesinės sąjungos smerkė ir menkino tiek pigių vėliavų šalis, tiek Azijos šalis. Tuo metu buvo skatinami griežti Europos šalių vėliavų registrų standartai. Tokių tendencijų buvo ir Lietuvoje, kai Jūrininkų sąjungai vadovavo ir joje dominavo senosios kartos jūrininkai.

Pigių vėliavų šalių, taip pat ir Azijos šalių „iškilimas“ iš dalies parodė ir tai, kad pasaulio laivybos kompanijų savininkai nuėjo pigiausiu keliu – mažinti išlaidas ir kiek įmanoma karpyti socialines garantijas jūrininkams.

Panašios tendencijos šiuo metu yra ir kitose transporto srityse. Tarkim, kad ir Lietuvoje, kur, trūkstant sunkvežimių vairuotojų, valdžia vežėjų bendrovėms leido priimti pigią emigracinę darbo jėgą. Tai mūsų šalyje padaryta nesukūrus jokių garantinių įdarbinimo sistemų saviems vairuotojams. Priėmusi pigią darbo jėgą, tarsi šokdama pagal vežėjų bendrovių savininkų dūdelę, Lietuvos valdžia ėmėsi rizikos prieš savus žmones, eismo saugumą visoje šalyje.

Jūrinio verslo dominavimas Azijoje

Azijos šalių dominavimas jau pasijuto ir kitose jūrinio verslo srityse. Į pasaulinį laivyną, įskaitant ir Europos šalis, plūstelėjo pigūs jūrininkai iš Azijos šalių. Nors jų išsilavinimo lygis ir noras dirbti yra gerokai prastesni nei europiečių, nugali jų paslaugų pigumas.

Pigios jūrininkų darbo jėgos srityje dominuoja Filipinų jūrininkai, o jūrinės prekybos, laivybos, laivų statybos srityje sau lygių neturi kinai. Jų naujų laivų statybos dalis pasaulyje pasiekė 47 proc. lygį. Kinija kartu su Japonija ir Pietų Korėja stato net 93 proc. naujo tonažo pasaulio laivų. Europoje iš dalies statomi tik kruiziniai laivai ir specializuoti nedideli pagalbiniai uostų, vėjo jėgainių parkų laivai.

Neįtikėtina, bet Kinijos laivų savininkai 2023 m. jau valdė net 11,04 proc. pasaulinio laivyno dalį. Jie aplenkė laivų savininkų dalį iš Japonijos, kuri 2023 m. siekė 10,73 proc. Panašu, kad kinai 2024 ar 2025 m. „suvalgys“ ir Graikijos pilietybę turinčius laivų savininkus, kurių dalis pasauliniame laivyne siekė 11,8 proc.

Kinijos laivų savininkams ypač palanku tai, kad dėl sankcijų ir suprastėjusių Europos Sąjungos šalių santykių Rusija didelę savo prekybos dalį permeta į Azijos regioną. Tai turės įtakos Kinijos laivyno augimui ir dar didesniam jo mažėjimui Europoje.

Jau 2023 m. Azijos šalys buvo aukščiausiame lygyje pagal linijinės laivybos jungties sąsajas. Pirmavo Kinija, po jos – Pietų Korėja, Singapūras ir Malaizija. Šių šalių uostai turėjo daugiausia laivybos linijų su kitais pasaulio uostais.

Nenuostabu, kad Azijos šalys pasaulyje pirmavo ir pagal uosto našumo rodiklius. Iš 25 daugiausia krovinių krovusių pasaulio uostų net 18 buvo iš Azijos šalių, daugiausia iš Kinijos. Su Azijos uostais jau sunkiai gali lygintis netgi didžiausias Europoje Roterdamo uostas. Jis dar vis yra tarp tų septynių ne Azijos šalių uostų, kurie patenka tarp 25 daugiausia krovusių pasaulio uostų. Antrajame dešimtuke po Azijos šalių uostų yra kai kurie JAV, Brazilijos, Karibų regiono uostai.