Gimęs du sykius

“Aš gimiau dusyk: pirma kaip mergytė stebėtinai besmogę Detroito dieną 1960-ųjų sausį; o paskui vėl – kaip paauglys berniokas 1974-ųjų rugpjūtį – ligoninės priimamajame netoliese Pitstoko, Mičigane”, - taip prasideda plačios apimties įspūdingas graikų kilmės amerikiečių rašytojo Džefrio Eugenido (Jeffrey Eugenides) romanas “Midlseksas” (išleido “Jotema”, vertė Jonas Čeponis), 2002-aisiais apdovanotas garbingiausia Amerikoje literatūrine Pulicerio premija.

Iš knygos pavadinimo ir ką tik cituoto pirmojo jos sakinio skaitytojas neturėtų susidaryti įspūdžio, neva jis bandomas “pigiai nupirkti” šiuo metu itin populiarėjančia, madinga ir intriguojančia netradicinės lytinės orientacijos tema. Taip, ji čia viena iš pagrindinių, tačiau problematikos apimtis – be galo plati, rimta ir gili, skausminga bei kaip reta dramatiška.

Epiniame romane “Midlseksas” sugestyviai skleidžiasi itin nestandartinė žmogaus dvilytiškumo (hermafrodizmo) tema, o kartu su ja – plati istorinė ir etninė JAV imigrantų graikų kelių kartų gyvenimo panorama. Fabulos laikas čia nusidriekia nuo pirmųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių, Graikijos ir Turkijos karo, kai pasakotojo ir kartu pagrindinio herojaus seneliai, brolis ir sesuo Stefanidai, nuo turkų vykdomo graikų genocido bėga į Ameriką, – iki pat mūsų dienų. Pasakojimas laiko požiūriu romane nėra nuoseklus, kūrinio erdvė ir laikas komponuojami tarsi trimis besikaitaliojančiomis, besimainančiomis dimensijomis. Keturiasdešimtmetis Kelas Stefanidas, šiuo metu JAV diplomatinis darbuotojas Vokietijoje, užsimezgus jo artimai draugystei su patrauklia mergina Žiuli, retrospektyviai sugrįžta į savo – su moteriškos ir vyriškos lyties požymiais gimusio žmogaus – vaikystę ir paauglystę, o į šiuos prisiminimus dar savo ruožtu įsiterpia jo tėvų ir senelių gyvenimo istorija.

Nuo gimimo iki keturiolikos metų amžiaus Kelas auga kaip mergaitė Kaliopė – per lemtingą nusenusio šeimos daktaro neapsižiūrėjimą iš pradžių niekas, netgi ji pati, neįtaria savo lyties tarpinės būklės. Tačiau su artėjančios brandos metais ir pirmąja meile Kaliopė pastebi ryškėjančius savo ir kitų bendraamžių mergaičių tiek fiziologinius, tiek psichologinius skirtumus. Sutrikusi paauglė užsisklendžia savyje, net sugeba keletą metų savo išskirtinumą išradingai slėpti nuo aplinkinių, kol galų gale neišvengiamai ištinka esminis jos gyvenimo lūžis – apie šokiruojantį dukters dvilytiškumą tėvai sužino visiškai netikėtai, tam nepasirengę, kai Kaliopė po sužeidimo, bemaž praradusi sąmonę, atsiduria greitosios pagalbos priėmimo skyriuje. Po išsamių tyrimų bei konsultacijų tėvai ir gydytojai nusprendžia tolesnį Kaliopės gyvenimą kreipti ir ją tapatinti su moteriškąja lytimi, bet jai pačiai, per pastaruosius metus išgyvenusiai sudėtingą savo jausmų sumaištį ir netgi patyrusiai pirmąją paauglišką meilę, viskas atrodo kiek kitaip. Toliau – pabėgimas, selidžeriškam meistriškumui prilygstantys Kelu persivadinusio paauglio klajonių nuotykiai, dukters paieškos su kvapą gniaužiančiais trileriškais elementais… Visko šioje knygoje apsčiai – ir intriguojančių nuotykių, ir psichologinės gelmės, ir netgi ištisą šimtmetį aprėpiančios JAV graikų imigrantų etninės-socialinės patirties.

Pagrindinės veikėjos Kaliopės ir pasakotojo Kelo giminės istorija, kurioje šis bando atsekti savo mutavusio geno kelionę per kelias kartas, psichologiškai įtaigūs paauglės išgyvenimai ir motyvuotas jos apsisprendimas “gimti antrąsyk”, sodrus istorinis, socialinis ir buitinis praėjusio amžiaus JAV koloritas “Midlsekse” perteikti taip tikroviškai, atvirai ir įtikinamai, kad nejučia esi priverčiamas patikėti pasakojimo autentiškumu ir jo prototipų egzistavimu realiame gyvenime.