Dramatiškas posūkis

54-erių pagrindinė opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) figūra ir Stambulo meras buvo laikomas grėsmingiausiu prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovu.

E. Imamoglu pribloškė R. T. Erdoganą ir jo valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją (AK), kai per praėjusių metų savivaldybės rinkimus išlaikė Stambulo kontrolę ir antrą kartą iš eilės laimėjo didžiausiame Turkijos mieste. Dalis šalies politikos apžvalgininkų tai pavadino didžiausiu R. T. Erdogano pralaimėjimu.

E. Imamoglu buvo suimtas likus kelioms dienoms iki pirminių CHP rinkimų, kuriuose jis, nepaisant sulaikymo, buvo išrinktas partijos kandidatu numatomuose 2028-ųjų Turkijos prezidento rinkimuose.

Šiandien jis kaltinamas vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, kyšininkavimu, manipuliavimu viešaisiais pirkimais ir Turkijoje uždraustos ir teroristine organizacija laikomos kurdų Darbininkų partijos (PKK) rėmimu.

Toks kaltinimų sąrašas sukėlė didžiausių dešimtmečio protestų Stambule: protestuotojai žygiavo gatvėmis, o gyventojai, stovėdami prie langų ir balkonuose, paramą protestuotojams reiškė plodami ir trankydami puodus.

Protestuose ir CHP mitinguose prie Stambulo merijos dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Prie senovinio akveduko, netoli merijos, kasdienės priešpriešos tarp policijos ir demonstrantų baigiasi paprikinių dujų, guminių kulkų panaudojimu ir protestuotojų sulaikymais.

Žaibišku greičiu demonstracijos išplito į daugumą kitų Turkijos provincijų. Per susirėmimus su riaušių policija suimta per 1 400 žmonių, tarp jų yra daug studentų ir tikrąją padėtį nušviesti bandžiusių žurnalistų. Pats R. T. Erdoganas protestuotojus pavadino gatvių teroristais.

Žinoma, naujausios žinios iš Turkijos sulaukė ir tarptautinio pasmerkimo bangos – tiesa, labai santūrios. Aštri reakcija į įvykius atsispindi ir rinkose: investuotojai neslepia nerimo dėl šalies ekonominio stabilumo.

E. Imamoglu jam pateiktus kaltinimus neigia, o susidariusią konfrontaciją vadina dėme Turkijos demokratijai, tačiau Vyriausybė atkakliai tvirtina, kad šalies teismų sistema yra nepriklausoma. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad kaltinimai nušalintam Stambulo merui yra grindžiami slaptais liudininkais ir įrodymams trūksta patikimumo.

Plėsdamas sekuliariąją CHP remėjų bazę, E. Imamoglu sugebėjo įtikti ir kai kuriems pamaldesniems, konservatyvesniems rinkėjams, kurie tradiciškai balsuodavo už R. T. Erdogano partiją.

Verslas, futbolas, energija

E. Imamoglu gimė 1970 m. Akčaabate, pajūrio mieste Trabzono provincijoje, Turkijos Juodosios jūros pakrantėje. Paauglystėje persikėlė į Stambulą, studijavo verslą, o vėliau pradėjo dirbti statybų pramonėje.

Nepaisant jo šeimos centro dešinės politinių ir konservatyvių pažiūrų, E. Imamoglu yra pasakojęs, kad mokydamasis universitete laikėsi socialdemokratinių vertybių.

Futbolo entuziastas – kaip ir R. T. Erdoganas – E. Imamoglu jaunystėje taip pat buvo šios sporto šakos mėgėjas ir gerai žinomas dėl savo ištikimybės ir paramos klubui „Trabzonspor“. Dėl futbolo pamišusiai Turkijai E. Imamoglu meilė sportui tapo naudinga politiko charakteristika.

Po verslo karjeros, būdamas 43 metų amžiaus, jis pasuko į politiką ir buvo išrinktas Stambulo vidurinės klasės gyventojų Beylikduzu rajono CHP meru. Nors tuo metu jis vis dar buvo palyginti mažai žinomas, kovojo ir galiausiai laimėjo Stambulo mero 2019 m. rinkimus. R. T. Erdoganui ir jo partijai tai buvo didelis šokas.

Iškart po šios pergalės E. Imamoglu susidūrė su neatidėliotinais iššūkiais – rinkimų komisija anuliavo balsavimą ir privertė jį pasitraukti iš posto. AK tvirtinimu, opozicijos atstovas pažeidė balsavimo procesą, todėl buvo surengtas pakartotinis balsavimas.

Paskelbus naujus rinkimus, E. Imamoglu mitinge kreipėsi į didžiules savo šalininkų minias. Tąkart, ragindamas sutelkti savo energiją į pergalę, politikas rinkėjus nustebino iki tol šalyje retai matytu reginiu: kalbėdamas su rinkėjais jis nusivilko švarką ir nusirišo kaklaraištį. Ilgainiui tai tapo jo mitingų vizitine kortele.

„Viskas bus gerai“, – tada susirinkusiems sakė jis. Vėliau tai tapo E. Imamoglu kampanijos šūkiu ir nuo to laiko liko jo mėgstamu posakiu. E. Imamoglu pavyko – jis užsitikrino 54 proc. balsų, suduodamas dar vieną smūgį prezidentui.

Iki šiol E. Imamoglu jau du kartus yra įveikęs AK Stambule, kur ši valdančioji partija ir jos pirmtakai islamistai vadovavo 25-erius metus.

Stambule užaugo ir R. T. Erdoganas, čia jis kadaise pardavinėjo „Simit“ – sezamais gardintus tradicinius riestainio formos duonos užkandžius, kurie ir šiandien karaliauja pagrindiniuose miesto traukos centruose.

Į politiką R. T. Erdoganas pasuko aštuntajame dešimtmetyje. Būtent Stambule jis laipsniškai kilo karjeros laiptais – tapo meru, vėliau – ministru pirmininku ir galiausiai – prezidentu.

Pergalės Stambule itin svarbios – čia gyvena penktadalis beveik iš 85 mln. Turkijos gyventojų. Šis miestas atsakingas už stambią šalies ekonomikos dalį, įskaitant prekybą, turizmą ir finansus.

R. T. Erdoganas užsitikrino trečią kadenciją prezidento rinkimuose 2023 m. ir pagal konstituciją jis negali valdyti po 2028 m. Tačiau prezidento kritikai sako, kad jis gali pakeisti konstituciją, siekdamas dar vienos kadencijos. Nors kiti rinkimai numatyti 2028 m., tikėtina, jie įvyks anksčiau.

Patrauklus net konservatoriams

Savo politinių kampanijų metu E. Imamoglu buvo giriamas už švelnų, humoristinį požiūrį į politiką, kuris poliarizuotame Turkijos politiniame kraštovaizdyje labai išsiskiria.

Plėsdamas sekuliariąją CHP rėmėjų bazę, jis sugebėjo įtikti ir kai kuriems pamaldesniems, konservatyvesniems rinkėjams, kurie tradiciškai balsuodavo už AK. E. Imamoglu į savo rinkimų kampanijas įtraukė apsilankymus mečetėse ir neseniai paskelbė apie istorinės mečetės atkūrimą populiariame Stambulo Karakojaus rajone.

Jo žmona Dilek Imamoglu taip pat tapo populiaria figūra: ji aktyviai veikia socialiniuose tinkluose, užsiima labdara neįgaliesiems ir kartu su vyru pasirodydavo rinkimų kampanijos renginiuose.

Beje, Stambulo universitete įgytas E. Imamoglu diplomas taip pat buvo anuliuotas prieš pat jo suėmimą – kaip teigiama, dėl nustatytų pažeidimų. Tai svarbus momentas, kadangi pagal Turkijos konstituciją prezidentai privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, kad galėtų eiti šias pareigas.

Nepaisant to, praėjusį savaitgalį CHP surengė simbolinius partijos kandidatų į prezidentus rinkimus, kuriuose, partijos teigimu, beveik 15 mln. žmonių solidarizavosi prieš E. Imamoglu suėmimą.