Gyventojų, kuriems kelia pavojų potvyniai, nuo 2000 metų padaugėjo 25 proc. | kl.lt

GYVENTOJŲ, KURIEMS KELIA PAVOJŲ POTVYNIAI, NUO 2000 METŲ PADAUGĖJO 25 PROC.

Per pastaruosius du dešimtmečius žmonių, gyvenančių nuolatiniame potvynių pavojuje, skaičius visame pasaulyje išaugo beveik ketvirtadaliu ir dabar tokiuose regionuose gyvena 86 mln. žmonių daugiau, rodo palydoviniai duomenys.

Potvyniai yra labiausiai paplitę ekstremalūs oro reiškiniai, kurie tampa dažnesni ir stipresni dėl klimato kaitos sukeliamo gausesnio kritulių kiekio.

Pražūtingi potvyniai, tokie kaip pastaruoju metu Indijoje, Kinijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, padaro milijardų vertės žalą, dažnai neproporcingai paveikiančią neturtingesnius visuomenės sluoksnius.

Dauguma potvynių žemėlapių remiasi modeliavimu, pagrįstu žemės lygio stebėjimais, tokiais kaip krituliai ir aukštis virš jūros lygio, tačiau dažnai jie gali visiškai neapimti regionų, kurie neturi potvynių istorijos.

Norėdama užpildyti šias spragas, JAV tyrinėtojų grupė ištyrė palydovinius duomenis, gautus du kartus per dieną fiksuojant daugiau nei 900 atskirų potvynių atvejų 169 šalyse nuo 2000 metų vaizdus.

Jie panaudojo šiuos duomenis kurdami Pasaulinę potvynių duomenų bazę, kurioje pateikiama atviro kodo informacija apie žuvusiųjų skaičių, persikėlimą ir kritulių kiekį, susijusį su kiekvienu iš 913 potvynių.

Žurnale „Nature“ rašoma, kad mokslininkai nustatė, jog iki 86 mln. žmonių, paskatintų ekonominės būtinybės, 2000–2015 metais persikėlė į žinomus potvynių regionus – tai 24 proc. padidėjimas.

Iš viso nuo 2000 iki 2018 metų buvo užtvindyta 2,23 mln. kvadratinių kilometrų, t. y. daugiau nei visame Grenlandijos plote, ir nuo to  nukentėjo iki 290 mln. žmonių.

Ir toliau bus tik blogiau.

Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad dėl klimato kaitos ir kintančių demografinių duomenų iki 2030 metų dar 25 šalys susidurs su didele potvynių rizika.

Pagrindinė tyrimo autorė Beth Tellman, Kolumbijos universiteto Žemės instituto tyrėja ir potvynių analizės įmonės „Cloud to Street“ įkūrėja, AFP sakė, kad papildomų žmonių, kuriems dabar gresia potvynių pavojus, skaičius yra 10 kartų didesnis nei buvo apskaičiuota anksčiau.

„Mes galime nustatyti potvynius, kurie dažnai nepažymėti žemėlapiuose arba paprastai neatsispindi potvynių modeliuose, pvz., ledo tirpsmo potvynius ar užtvankų pralaužas“, – sakė B. Tellman.

"Užtvankų pralaužos turi ypač smarkų poveikį. Per įvykius, kai užtvankos persipildė ar buvo pralaužtos, nukentėjo iki 13 mln. žmonių, ir tik per 13 įvykių", – sakė ji.

Dauguma nuo potvynių kenčiančių šalių yra Pietų ir Pietryčių Azijoje, tačiau palydoviniai duomenys parodė anksčiau nenustatytą potvynių pavojaus padidėjimą Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Nutekintoje JT klimato mokslo ataskaitoje, kurią matė tik AFP, prognozuojama, kad potvyniai ateityje kasmet privers persikelti 2,7 mln. žmonių Afrikoje, o iki 2050 metų dėl jų 85 mln. žmonių bus priversti palikti savo namus.

Vos dėl 1,5 laipsnio klimato atšilimo – ambicingiausio Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslo – du ar tris kartus padaugės žmonių, nukentėjusių nuo potvynių Kolumbijoje, Brazilijoje ir Argentinoje, keturis kartus – Ekvadore ir Urugvajuje, penkis kartus – Peru, rašoma ataskaitoje.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS