Antradienį paviešintose universiteto darbo grupių ataskaitose aprašyti studentų liudijimai apie atstūmimą ir spaudimą slėpti savo tapatybę nuo kolegų ir dėstytojų.

Reaguodamas į ataskaitų išvadas Harvardo universitetas pažadėjo peržiūrėti akademines programas ir studentų priėmimo politiką – ko iš esmės reikalauja Baltieji rūmai, apkaltinę prestižinei Gebenės lygai priklausančią instituciją nesugebėjimu išgyvendinti antisemitizmo.

Dvi darbo grupės buvo sudarytos šališkumui Harvarde ištirti po pernai universiteto teritorijoje vykusių propalestinietiškų protestų dėl Izraelio ir Gazos karo.

„Atsiprašau už tuos atvejus, kai mums nepavyko pateisinti bendruomenei deramai nustatytų didelių lūkesčių“, – teigiama antradienį išplatintame dr. A. Garberio pareiškime.

Pasak rektoriaus, 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytas išpuolis prieš Izraelį ir po to sekęs Gazos ruožo bombardavimas sukėlė „ilgai tvyrojusią įtampą“ Harvardo universitete.

„Mūsų bendruomenės nariai pranešė apie incidentus, dėl kurių jie jautėsi tapę taikiniais ir atstumti dėl savo tapatybės“, – sakė dr. A. Garberis.

„Harvardas negali taikstytis ir nesitaikstys su fanatizmu“, – pridūrė jis.

Harvardo universiteto rektorius dr. A. Garberis, kuris pats yra žydas, praėjusį mėnesį laiške studentams atviravo  „patyręs antisemitizmą net ir būdamas rektoriumi“. Išsamiau teiginio jis nekomentavo, bet tvirtino suprantantis, „kokią žalą tai gali turėti studentui“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra apkaltinęs Harvardą ir kitus elitinius šalies universitetus laikantis kairiosios ideologijos ir leidžiant plisti antisemitizmui. Jo administracija balandžio 11 d. Harvardui išsiuntė reikalavimų sąrašą, kuriame nurodyta, kad universitetas federalinėms institucijoms turi pranešti apie užsienio studentus, pažeidžiančius elgesio kodeksus.

Savo ruožtu Harvardo universitetas praėjusią savaitę padavė JAV prezidento D. Trumpo administraciją į federalinį teismą dėl milijardinio federalinio finansavimo įšaldymo.