Minios kubiečių pirmadienį plūdo į Revoliucijos aikštę Havanoje, kad atiduotų paskutinę pagarbą Fideliui Castro (Fideliui Kastrui), prasidėjus savaitę truksiančiam jausmingam atsisveikinimui su šiuo priešinančiu Šaltojo karo titanu.

Daugybė žmonių dar prieš aušrą pradėjo būriuotis Revoliucijos aikštės prieigose. Jie plūstelėjo į aikštę iškart, kai apie jos atidarymą paskelbė 21 patrankų salvė, paleista iš kolonijinių laikų forto šalia Havanos uosto.

Vienas paskui kitą gedintys žmonės ėjo pro didžiulę nespalvotą jauno „komandantės“ (vado) nuotrauką, kurioje F.Castro įamžintas per revoliuciją, iškėlusią jį į valdžią. Daugelis gedėtojų rankose laikė gėles ir braukė ašaras.

„Atėjau čia dar vakar apie 18 valandą. Neturiu žodžių“, – sakė 44 metų namų šeimininkė Josefina Vayan Bravo (Chosefina Vajan Bravo) ir pradėjo kūkčioti.

F.Castro, kurio 1959 metų revoliucija nuvertė diktatūrą šiai Karibų salai žadėdama teisingumą ir lygybę, buvo svarbi XX amžiaus figūra. Kai kas jį laikė socializmo didvyriu, atnešusiu šaliai švietimą ir nemokamą sveikatos apsaugą, tačiau kitiems jis buvo diktatorius, išprovokavęs ekonominius sunkumus ir kubiečių egzodą į Floridą, ieškant geresnio gyvenimo.

Prognozuojama, kad Revoliucijos aikštėje, kur F.Castro savo valdymo metais per itin ilgas ir ugningas kalbas dažnai koneveikdavo JAV „jankius“ ir „imperiją“, turėtų susirinkti šimtai tūkstančių žmonių.

Daugelis jau atėjusiųjų žmonių vilkėjo uniformas – moksleivių, karių, veteranų, gydytojų ir muitinės pareigūnų.

66 metų Lourdes Rivera (Lurdes Rivera), į pensiją išėjusi valstybės tarnautoja, sėdėjo ant šaligatvio krašto ir netvardydama emocijų raudojo.

„Jis yra visų kubiečių tėvas. Mano tėvas buvo mano tėvas, bet jis negalėjo duoti man to, ką davė Castro. Jis davė man viską – mano laisvę, mano orumą“, – emocingai kalbėjo moteris.

„Kito tokio jau nebebus“, – kūkčiodama jai pritarė 84 metų Teresa Oquendo (Tereza Okendo).

Iš pradžių laidotuvių organizatoriai sakė, kad urna su F.Castro pelenais bus pastatyta ant platformos, kad kubiečiai galėtų atsisveikinti su velioniu. Tačiau prasidėjus apeigoms urnos nesimatė.

Revoliucijos aikštėje ir aplink ją buvo matyti daug policijos.

Disidentai, kuriuos F.Castro režimas daug metų persekiojo, džiaugėsi, kad diktatorius mirė, bet iš pagarbos gedintiesiems atšaukė sekmadienį reguliariai rengiamas demonstracijas.

Majamyje didelės kubiečių išeivių bendruomenės nariai „tirono“ mirtį visą savaitgalį triukšmingai šventė gatvėse.

Po dvi dienas truksiančių gedulingų renginių sostinėje F.Castro pelenai nuo trečiadienio keturias dienas su procesija keliaus per šalį, o gruodžio 4 dieną bus palaidoti salos pietryčiuose esančiame Kubos Santjago mieste.

Šiame antrajame pagal dydį Kubos mieste F.Castro 1953 metais surengė savo nesėkmingą pirmąjį bandymą įvykdyti revoliuciją. JAV remtą diktatorių Fulgencio Batistą (Fulgensijų Batistą) jam pavyko nuversti po šešerių metų.