Jungtinių Valstijų rinkimų vajų tik vienai dienai sustabdė 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro akto aukų atminimo minėjimas. Apie JAV rinkimų ypatumus su dienraščiu kalbėjosi ką tik iš Respublikonų partijos suvažiavimo Sent Polo mieste sugrįžęs viešųjų ryšių konsultantas Darius Gudelis.

– Jūs ką tik grįžote iš Minesotos, kur vyko Respublikonų partijos kongresas, koks įspūdis?

– Tai išties įspūdingas renginys, jame dalyvavo tūkstančiai žmonių iš visos šalies. Labai daug teigiamų emocijų. Toks įspūdis, jog visi dalyvavę žmonės gavo daug emocijų ir iš karto po suvažiavimo eis ir įtikins visus, kad balsuotų už senatorių Johną McCainą.

– Kiek žmonių dalyvavo kongrese?

– Suvažiavimas vyko keturias dienas. O arenoje, kurioje pasiklausyti kalbų atvykdavo respublikonai, telpa 20 tūkst. žmonių. Buvo stengiamasi, kad kasdien į areną atvyktų nauji žmonės. Tačiau man atrodo, kad iš viso mieste buvo apie 50 tūkst. J.McCaino rėmėjų.

– Ar į kongresą galėjo patekti ir ne respublikonai?

– Vietų skaičius griežtai ribojamas. Yra tam tikras skaičius partijos delegatų ir tam tikras skaičius tiesiog partijos narių, atvykstančių iš skirtingų regionų. Dalis vietų skirta ir demokratų atstovams. Respublikonai taip pat dalyvavo demokratų suvažiavime.

– Kodėl kongresas vyko būtent Sent Polo mieste?

– Likus dvejiems metams iki rinkimų JAV skelbiamas konkursas. Miestai konkuruoja dėl teisės surengti partijos kongresą, nes tai labai naudinga ekonomiškai. Respublikonams paskelbus konkursą, į antrą turą pateko trys miestai. Vienas jų buvo Sent Polas ir jis laimėjo.

– Ar netrukdė protestuotojai?

– Ne. Mes žinojome, kad jie yra, bet kadangi į areną galima buvo patekti tik turint specialius leidimus, o žmones iš viešbučių ten vežė autobusais, kongreso dalyviai net nematė protestuotojų. Visur buvo daug apsaugos ir protesto akcijų dalyviai negalėjo sutrukdyti suvažiavimui. Priartėti prie kongreso dalyvių galėjo tik vienas kitas protestuotojas, dėvintis George'o W.Busho ar J.McCaino kaukę.

– Ar suvažiavimo dalyviai visą dieną turėjo klausytis partijos bosų kalbų?

– Ne, į areną žmonės kasdien atvykdavo 19 val., o susitikimai su politikais vykdavo iki kokios 22.30 val. Dieną partijos nariai praleisdavo kursuose: jiems suteikdavo žinių apie partijos programą, mokydavo vykdyti rinkimų agitaciją, skatindavo dalyvauti diskusijose. Įdomu, kad pirmą suvažiavimo dieną buvo atšaukti visi renginiai dėl uragano Gustavo. Tačiau tai, kad į kongresą neatvyko JAV prezidentas G.W.Bushas, tik pagerino J.McCaino įvaizdį. Juk dabartinis JAV vadovas labai nepopuliarus ir vaizdai, kai prezidentas spaudžia ranką senatoriui, tikrai būtų sumenkinę jo galimybes laimėti rinkimus.

– Kaip vertinate jo galimybes dabar?

– Iš karto po suvažiavimo buvo atliktos apklausos. Jos parodė, kad J.McCainas pirmą kartą pagal populiarumą aplenkė varžovą senatorių Baracką Obamą. Dabar JAV juokaujama, kad uraganas Katrina sugriovė pasitikėjimą respublikonais, o Gustavas padėjo jį susigrąžinti.

– Kam reikalingi tokie suvažiavimai? Juk respublikonų nereikia agituoti balsuoti už savo kandidatą?

– Reikia. Iš viso yra trys suvažiavimo tikslai. Jame oficialiai patvirtinamas partijos kandidatas į JAV prezidentus. Suvažiavimas reikalingas suvienyti partijos kolegoms, suteikti žinių, apie ką jie turi kalbėti agituodami žmones balsuoti ir tarsi pakrauti juos emociškai. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, jog J.McCaino kalba truko apie 40 minučių ir apie 90 kartų ji buvo nutraukta ovacijomis. Trečias tikslas – žinia neapsisprendusiam išorės rinkėjui. Partijų kongresai transliuojami geriausiu laiku ir labai žiūrimi. Štai respublikonų kandidatės į JAV viceprezidentus Sarah Palin kalbą žiūrėjo 37 mln. žiūrovų.

– Ar Lietuvai reiktų perimti tokią tradiciją?

– Jeigu Lietuvoje būtų partijos būtų gaudesnės, manyčiau, jie būtų naudingi.