Europos Sąjungoje trečiadienio vidurnaktį įsigaliojo draudimas importuoti anglis iš Rusijos, įvestas kaip dalis sankcijų už Maskvos invaziją į Ukrainą, nors šis žingsnis dar labiau aštrina bloką apėmusią energijos krizę.

27 ES šalių lyderiai dėl anglių embargo susitarė balandį, imdamiesi pirmųjų priemonių prieš Rusijai labai svarbų energijos išteklių eksportą.

Draudimas turėjo įsigalioti praėjus 120 dienų nuo jos oficialaus paskelbimo, kad būtų galima išpildyti galiojančias sutartis.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. visų užsienyje įsigytų anglių už maždaug 4 mlrd. eurų.

Blokas šio taršaus iškastinio kuro vartojimą sumažino nuo 1,2 mlrd. tonų 1990 metais iki 427 mln. tonų 2020-aisiais, siekdamas įgyvendinti kovos su klimato kaita uždavinius.

Tačiau uždarius daugelį kasyklų Bendrijos šalyse padidėjo Europos priklausomybė nuo anglių importo.

Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją, kūrenančias anglimis savo elektrines, buvo ypač priklausomos nuo Maskvos.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijai sumažinus dujų tiekimą, ES šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Italija, padidino anglių deginimą jėgainėse.

Anksčiau šią savaitę taip pat įsigaliojo ES susitarimas sumažinti gamtinių dujų vartojimą 15 proc., energijos ištekliams smarkiai brangstant.

Per šių metų pirmuosius penkis mėnesius elektros energijos, pagaminamos deginant anglis, kiekis Vokietijoje išaugo 20 proc., rodo energijos sektoriaus analitinė kompanija „Rystad“.

Rusijai įvestas anglių embargas skatino ES didinti importą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Australijos, Pietų Afrikos ir Indonezijos.

Tačiau atsisakyti rusiškų anglių tapo itin keblu tradiciškai daug jų iškasdavusiai Lenkijai, importuodavusiai iš Rusijos maždaug po 10 mln. tonų per metus.

Lenkijos vyriausybė rusiškas anglis importuoti visiškai uždraudė dar balandžio viduryje, bet dėl to susidarė didelis stygius ir išaugo kainos.

Lenkijoje tona anglių pabrango keturgubai, palyginus su padėtim praeitais metais. Dėl to šalyje, kurioje apie 3 mln. gyventojų tebenaudoja anglis namams šildyti, įsiplieskė protestų.

Vyriausybė reagavo nustatydama kainų lubas ir įvesdama pirkimo kvotas, tačiau nuogąstaujama, kas laukia šalies ateinančią žiemą.

Pažadus padidinti importą iš kitų šaltinių gali būti keblu įgyvendinti dėl nepakankamų geležinkelių ir uostų infrastruktūros pajėgumų.