Rusijos invazija į Ukrainą ir didėjanti baimė, kad prezidentas Donaldas Trumpas atšauks dešimtmečius Europą saugojusias JAV garantijas, sukėlė šoką visame žemyne.
NATO duomenimis, 2024 m. Ispanija gynybai skyrė 1,28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – gerokai mažiau nei seniai Aljanso nustatytus du procentus ir mažiau nei visos kitos narės.
Pagal naująjį geopolitinį scenarijų, kai Europos Komisija siekia padidinti išlaidas gynybai ir įgyti didesnę saugumo nepriklausomybę, dviejų procentų tikslas, dėl kurio NATO narės susitarė 2014 m., nebeatrodo pakankamas.
D. Trumpas ne kartą reikalavo, kad kitos NATO šalys prisiimtų didesnę Europos gynybos naštą ir padidintų tikslą išleisti gynybai iki penkių procentų BVP.
Pasak kai kurių analitikų, nuoseklus Ispanijos biudžetų modelis paaiškina, kodėl šalis mažai investuoja į gynybą: kai ekonomikai sekasi gerai, gynybos biudžetas didėja, bet mažiau nei kiti biudžetai, o kai sekasi blogai, gynybos biudžetas mažinamas labiau nei kiti.
„Padlaižiavimas JAV“
Socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį per vizitą Suomijoje dar kartą patvirtino savo pažadą pasiekti dviejų procentų tikslą ir paminėjo galimybę, kad tai gali būti padaryta anksčiau, nei 2029 m., kaip buvo numatyta. Tačiau dėl to jo koalicinės vyriausybės laukia kova parlamente, kur jai trūksta daugumos ir priimant įstatymus tenka kliautis separatistinėmis ir mažesnėmis partijomis.
Už savo regionų nepriklausomybę pasisakančios katalonų ir baskų grupės nenori didinti karinių išlaidų ir Ispanijos kariuomenės, kraštutiniai kairieji tradiciškai yra priešiški NATO ir JAV politikai.
Kraštutinių kairiųjų partijos „Podemos“ atstovė Ione Belarra trečiadienį pareiškė, kad nepadės socialistams toliau „padlaižiauti Jungtinėms Valstijoms“.
Gynybos išlaidų didinimui nepritaria net ministro pirmininko pavaduotoja iš socialistų kraštutinių kairiųjų koalicijos partnerės „Sumar“ Yolanda Diaz. Po jos ir P. Sanchezo susitikimo šią savaitę aptarti šį opų klausimą socialistų atstovė spaudai bandė numalšinti nuogąstavimus ir tikino, kad skiriant daugiau pinigų ginkluotosioms pajėgoms „gerovės valstybė nebus sugriauta“.
Kitoks išlaidų gynybai vertinimas
36 metus trukusi generolo Francisco Franco diktatūra per ilgą laiką suformavo supratimą apie kariuomenę, tačiau visuomenės nuomonė pagerėjo grįžus demokratijai, kariuomenei dalyvaujant tarptautinėse taikos palaikymo misijose ir suvaldant nepaprastąsias situacijas šalyje. Tačiau tai neperaugo į pritarimą didinti karines išlaidas.
Apklausų instituto CIS lapkritį atlikta apklausa parodė, kad tik 14,2 proc. apklaustųjų pritaria, jog karinį biudžetą reikia didinti „daug labiau“, bet svarbiausi prioritetai yra sveikata ir švietimas.
Ispanija nedalyvavo abiejuose pasauliniuose karuose ir buvo gana izoliuota per Šaltąjį karą, tai lėmė jos kolektyvinę kultūrą ir kitokį išlaidų gynybai vertinamą.
P. Sanchezas tvirtai palaikė Ukrainą, kelis kartus joje lankėsi ir priėmė Ispanijoje 200 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Praėjusį mėnesį jis pažadėjo milijardą eurų naujai karinei pagalbai 2025 metais.
Ispanija užsitarnavo vietą neseniai Paryžiuje ir Londone vykusiuose viršūnių susitikimuose dėl karo, juose dalyvavo tik kai kurių Europos lyderių grupė, tačiau šios įtakos išsaugojimas gali priklausyti nuo išlaidų gynybai. Jei pagal išlaidas gynybai Ispanija atsiliks nuo sąjungininkių ir jų nedidins, ji praras įtaką priimant sprendimus, susijusius su gynyba ir saugumu.
Naujausi komentarai