47-erių politiko vadovaujamas aljansas „Jungtinis sąrašas“ ketina ir toliau tvirtai remti nuo Rusijos besiginančią Ukrainą.
Vis dėlto kol kas neaišku, kokia bus būsimoji maždaug 1,9 mln. gyventojų turinčios ir su Rusija bei Baltarusija besiribojančios Baltijos šalies vyriausybė. Jei A. Kulbergas vėl sudarytų koaliciją su ankstesniais partneriais, jis turėtų tvirtą daugumą vienų rūmų Latvijos parlamente – Saeimoje.
A. Kulbergas ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti tik gegužę ir vadovavo keturių konservatyvių bei centristinių politinių jėgų koalicijai, ankstesnei vyriausybei žlugus dėl nesutarimų po dronų incidentų.
Politologai dabar kalba apie „istorinę akimirką“ A. Kulbergui. Daugelis jo centro dešinės politinės jėgos narių rinkimų sėkmę daugiausia sieja būtent su buvusio verslininko figūra.
Į rinkimus ėjo su šūkiu „Kulbergas yra sprendimas“
Suskaičiavus beveik visų rinkimų apylinkių balsus, žaliųjų, konservatyvių ir verslui palankių politinių jėgų aljansas „Jungtinis sąrašas“ turėtų gauti apie 42 iš 100 vietų Saeimoje. Tai reikštų, kad jo mandatų skaičius beveik patrigubėtų.
Ši politinė jėga į parlamentą pirmą kartą pateko vos prieš ketverius metus, o dabar pasiekė geriausią bet kurios Latvijos partijos rinkimų rezultatą nuo tada, kai šalis 1991 m. atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Pirmą kartą komentuodamas rezultatą A. Kulbergas jį pavadino didžiuliu pasitikėjimo ženklu. Pasak jo, rezultatai parodė, kad latviai nori pokyčių ir daugiausia dėmesio skiria ekonomikai bei saugumui.
Tokia buvo ir jo rinkimų kampanijos žinia, kurios šūkis – „Kulbergas yra sprendimas“. Beveik dviejų metrų ūgio premjeras save pristatė kaip veiklų ir tiesiai kalbantį politiką. Jis pasisako už verslui palankią kryptį ir nori sutvarkyti šalies finansus.
Išaugo ir populistų palaikymas
Gerokai sustiprėjo ir populistinės jėgos: „Latvija pirmiausia“ užėmė antrąją vietą ir turėtų gauti 17 mandatų, o „Suvereni valdžia“ – 14. Vis dėlto nemanoma, kad kuri nors iš šių politinių jėgų prisijungs prie vyriausybės.
Populistų rinkimų pažadai sulaukė ypač didelio rusakalbių mažumos rinkėjų palaikymo. Dalis jų į didžiąją rytinę Latvijos kaimynę žvelgia kitaip nei dauguma visuomenės.
Iš trijų ankstesnių A. Kulbergo koalicijos partnerių į parlamentą pateko tik du – konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas, gavęs 11 mandatų, ir liberaliai konservatyvi „Naujoji vienybė“, gavusi septynis mandatus.
Į parlamentą taip pat pateko kairiųjų pažiūrų „Progresyvieji“, gavę devynis mandatus. Iš viso Saeimoje bus atstovaujama šešioms politinėms jėgoms.
„Jungtinis sąrašas“ paskelbė pirmiausia dėl koalicijos formavimo tarsiantis su dabartiniais partneriais.
Rinkimų saugumui užtikrinti dislokuoti Vokietijos naikintuvai
Pagrindinės rinkimų kampanijos temos buvo saugumas ir gynyba.
Nuo šių metų kovo nerimą ne kartą kėlė į Latvijos oro erdvę dėl karo Ukrainoje patekę dronai. Nerimaudama dėl grėsmių iš oro, Ryga paprašė NATO sąjungininkių pagalbos užtikrinant rinkimų saugumą. Vokietijos ginkluotosios pajėgos Latvijoje dislokavo keturis naikintuvus „Eurofighter“.
Svarbią vietą rinkimuose taip pat užėmė socialinės politikos ir ekonomikos klausimai. Latvija daug investavo į savo saugumą, todėl kitoms sritims liko mažiau lėšų. Sveikatos apsaugos sistema susiduria su sunkumais, problemų kelia emigracija ir visuomenės senėjimas, daug gyventojų skundžiasi aukštomis kainomis ir mažais atlyginimais, o ekonomikos augimas stringa.
Vadina politikos fenomenu
„Jungtinio sąrašo“ lyderiui per 15-uosius Saeimos rinkimus pavyko pervilioti rinkėjų iš beveik visų politinių jėgų, todėl jis neabejotinai yra Latvijos politikos fenomenas, teigia Latvijos analitinio centro „Providus“ asocijuotoji tyrėja Iveta Kazoka.
Šiuose rinkimuose „Jungtinis sąrašas“ neišstūmė kurios nors vienos partijos iš jos įprastos nišos, bet atėmė balsų iš visų – nuo Nacionalinio aljanso iki „Latvija pirmiausia“ (LPV) ir „Progresyviųjų“. Didžiausią smūgį patyrė „Naujoji vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, taip pat su drąsiais šūkiais rinkimuose dalyvavusios naujos partijos, pavyzdžiui, „Keičiame taisykles“ ir „Gobzemo sąrašas“.
Gerą „Jungtinio sąrašo“ rezultatą, pasak jos, galima sieti su rinkėjų reakcija į ankstesnių vyriausybių darbą per pastaruosius dešimt metų. Šiam laikotarpiui buvo būdingas ambicijų trūkumas, lėtas sprendimų priėmimas, orientavimasis į kompromisus ir prasta komunikacija.
Dėl to visuomenėje susikaupė nepasitenkinimas, nusivylimas ir pokyčių troškimas, paaiškino I. Kazoka. Pasak jos, tuo Latvijos politinė padėtis išsiskiria iš kitų šalių, nes pokyčių troškimas nėra susijęs su ekonomikos raida.
Net ekonomikai augant valdančioji partija gali pralaimėti rinkimus, kaip nutiko 2018 m., kai skaudų pralaimėjimą patyrė tuomečio ministro pirmininko Mario Kučinskio vadovaujama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
Panašus procesas šiuose rinkimuose lėmė A. Kulbergo triumfą: artimiausios konkuruojančios partijos iš esmės pačios padovanojo jam tokią didelę pergalę, tikino I. Kazoka. Ji pridūrė iki šiol nesuprantanti, ką galvojo Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei „Naujoji vienybė“, prieš rinkimus parėmusios A. Kulbergo kandidatūrą į ministro pirmininko postą.
Jau tuomet buvo aišku, kad A. Kulbergas yra fenomenas ir kad visuomenė aiškiai trokšta pokyčių, pasakojo ji. Ekspertės teigimu, tai patvirtina ir dabartiniai rezultatai, kurie pranoko bet kokias išankstines prognozes.
I. Kazokos nuomone, kitoms partijoms prisidėti prie tokios vyriausybės buvo „savižudybė“. Jos teigimu, „Naujoji vienybė“ turėtų džiaugtis, kad jai apskritai pavyko įveikti 5 proc. rinkimų slenkstį.
Ekspertės vertinimu, tai, ar „Jungtiniam sąrašui“ pavyks įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus, mažiau priklausys nuo koalicijos partnerių ir labiau nuo to, kiek vieninga bus pati pirmaujanti politinė jėga ir ar 42 jos išrinkti parlamentarai sugebės veikti kaip darni komanda.
Ji pažymėjo, kad vidiniai santykiai šiame rinkimų sąraše bus gerokai svarbesni nei santykiai su politiniais partneriais, nes „Jungtinio sąrašo“ pozicijos šiuo metu tokios stiprios, kad jis gali rinktis koalicijos partnerius, siūlyti jiems mažiau palankias sąlygas ir panašiai.
(be temos)
(be temos)