Balsavimas rizikuoja virsti referendumu dėl pačios kraštutinių dešiniųjų lyderės prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.
G. Meloni vyriausybė nori pakeisti Italijos konstituciją, kad atskirtų teisėjų ir prokurorų vaidmenis bei reformuotų jų priežiūros instituciją.
Ji teigia, kad šis planas yra būtinas siekiant užtikrinti nešališkumą ir pagerinti stringančios Italijos teisingumo sistemos veikimą.
Tai padarys ją „modernesnę, labiau pagrįstą nuopelnais, autonomiškesnę, atskaitingesnę ir, svarbiausia, laisvą nuo politinių suvaržymų“, šią savaitę pasirodžiusiame vaizdo įraše sakė G. Meloni.
Tačiau kritikai tai smerkia kaip politinės galios užgrobimą, kuris nesprendžia tikrųjų iššūkių – nuo ilgus metus trunkančių teismų procesų iki perpildytų kalėjimų.
Centro kairiosios Demokratų partijos lyderė Elly Schlein (Eli Šlein) teigė, kad projektas parengtas prastai ir „silpnina teismų nepriklausomumą“.
Nuomonių apklausos rodo, kad abi stovyklos žengia koja kojon.
Ryžtingas „Ne“ būtų smūgis G. Meloni, kuri nuo 2022 metų spalio vadovauja neįprastai stabiliai koalicinei vyriausybei.
Tačiau ji atmetė prielaidas, kad pralaimėjusi galėtų atsistatydinti.
Balsavimas baigiasi pirmadienį 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, o preliminarių rezultatų laukiama vėliau tą pačią dieną.
„Mirties būriai“
Velionis konservatorių ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) buvo pagarsėjęs savo kovomis su teismų sistema, kurią kaltino kairuoliškumu.
G. Meloni ir jos ministrai taip pat ne kartą užsipuolė sprendimus, kurie, jų teigimu, buvo pernelyg švelnūs, ypač imigracijos klausimais.
Jų siūloma reforma sukėlė didžiulį pasipriešinimą teismų sistemoje – praėjusiais metais daugiau nei 80 proc. Italijos nacionalinės magistratų asociacijos narių surengė vienos dienos streiką.
Referendumo kampanija buvo atkakli ir arši.
Praėjusį mėnesį viešame ginče teisingumo ministras Carlo Nordio (Karlas Nordijas), kuris teisėjų kritiką pavadino „irzliomis litanijomis“, pareiškė, kad reforma ištaisys „paramafijinį mechanizmą“ teismų sistemoje.
C. Nordio administracijos vadovė Giusi Bartolozzi (Džuzi Bartoloci) taip pat sulaukė plačios kritikos, kai vienoje pokalbių laidoje pasakė, kad reforma leis „atsikratyti“ magistratų, kurie veikia kaip „mirties būriai“.
Pernelyg artimi santykiai
Labiausiai skaldanti reformos dalis susijusi su Aukščiausiosios teismų tarybos (CSM), priežiūros ir drausmės institucijos, kurios narius renka jų kolegos ir parlamentas, pakeitimais.
Reforma padalytų CSM į dvi atskiras tarybas – vieną teisėjams ir vieną prokurorams – ir sukurtų naują 15 narių drausmės teismą.
Nariai būtų renkami burtų keliu, už juos nebebalsuotų kolegos, tris teismo narius rinktų Italijos prezidentas, o dar trys būtų išrinkti iš parlamento patvirtinto patyrusių teisininkų sąrašo.
Baudžiamųjų bylų advokatas Franco Moretti (Frankas Moretis), vadovaujantis kampanijai „Ne“, teigė, kad naujasis teismas rizikuoja tapti „ginkluotu politikos sparnu“.
„Prireikus jis galėtų būti panaudotas suvesti sąskaitas su ta teismų sistemos dalimi, kuri išdrįso ją paliesti“, – šį mėnesį vykusiuose debatuose sakė jis.
Antroji reformos dalis užkirstų kelią teisėjams ir prokurorams keistis šiomis dviem funkcijomis, taip reaguojant į susirūpinimą, kad pernelyg artimi šių dviejų grupių santykiai kenkia kaltinamiesiems.
Kritikai atsako, kad vaidmenis keičia tik mažuma. Bet kokiu atveju, nuo 2022 metų jiems leidžiama keistis tik vieną kartą per pirmąjį karjeros dešimtmetį.
„Išsiųsti mus namo“
Referendumai Italijoje gali būti politiškai pavojingi.
2016 metais tuometinis premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis) pastatė savo karjerą ant kortos dėl konstitucinės reformos, kurią rinkėjai atmetė, taip nuversdami jo vyriausybę.
Šio savaitgalio reforma yra labai techninė, ir kai kurie rinkėjai prisipažino, kad juos labiau veikia politika nei referendumo esmė.
„Balsuoju „Ne“, nes man nepatinka tie, kurie palaiko „Taip“, – anksčiau šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė 60-metis pardavimų vadybininkas iš Romos Mario Alessi (Marijus Alesis).
G. Meloni siekė atsiriboti nuo šio balsavimo kaip nuo savo lyderystės vertinimo.
„Italai, norintys išsiųsti mus namo, galės lengvai tai padaryti po metų, bet šiandien mes balsuojame dėl teisingumo“, – šią savaitę sakė ji.
Naujausi komentarai