Pranešimą cituoja estų dienraštis „Postimees“.

Gruodžio 25 dieną buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.

Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.

Teigiama, kad laivas vilko jūros dugnu savo inkarą, taip siekdamas nutraukti kabelius.

Suomių pareigūnai sulaikė laivą nurodydami jam keisti kursą ir plaukti į Suomijos teritorinius vandenis. Kovą Suomijos policija pranešė, kad „Eagle S“ buvo leista palikti šalies vandenis.

Trys jo įgulos nariai įtariami diversija ir pašto bei telekomunikacijų darbo sutrikdymu.

Kaip sakė generalinis prokuroras Jukka Rappe (Juka Rapė), tyrimo byla jau pasiekė prokuratūrą.

„Manau, kad prireiks dviejų ar trijų mėnesių nuspręsti, ką daryti su šia byla“, – sakė J. Rappe.

Nacionalinis tyrimų biuras atlikdamas tyrimą laikėsi pradinio įtarimo, nors praėjusią žiemą žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad žala galėjo būti padaryta netyčia.

Tyrėjams teko aiškintis du svarbiausius klausimus. Pirma, jie turėjo įrodyti, kad „Eagle S“ inkaras buvo išmestas prieš tai, kai pasiekė kabelį „Estlink 2“, ir, antra, kad tai buvo padaryta tyčia.

Policijos tyrimui vadovavęs Sami Liimatainenas (Samis Lymatainenas) sakė, kad tyrimas buvo sunkus, bet įmanomas dėl bendradarbiavimo su Švedija ir Estija.

Švedija sugriežtino taisykles, nukreiptas prieš Rusijos šešėlinį laivyną Baltijos jūroje

Švedija šeštadienį paskelbė naujas taisykles, kuriomis nuo liepos 1-osios griežtinamas užsienio laivų tikrinimas Baltijos jūroje, taip siekiant pažaboti Rusijos šešėlinį laivyną.

Šiuo šešėliniu tanklaivių laivynu siekiama apeiti sankcijas Rusijos prekybai nafta. Vakarų vadovaujamos sankcijos buvo įvestos Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

Maskva dabar kliaujasi šimtais šešėlinio laivyno laivų, neaišku, kam priklausančių, neturinčių draudimo.

Europos vyriausybės šiuos laivus dažnai kaltina povandeninių kabelių gadinimu – tyčiniu ar netyčiniu – ir grėsmės jūrinei aplinkai kėlimu.

Švedijos vyriausybės pareiškime sakoma, kad naujomis taisyklėmis „sugriežtinamas užsienio laivų tikrinimas reikalaujant informacijos apie draudimą“.

Vyriausybės teigimu, taip „siekiama kovoti su šiuo laivynu ir tai darant didinti laivybos saugumą bei aplinkos apsaugą“.

Švedų pakrančių apsaugos tarnybai ir laivybos administracijai bus pavesta tikrinti laivų, ne tik atplaukiančių į Švedijos uostus, bet ir plaukiančių Švedijos teritoriniais vandenimis ar jos išskirtine ekonomine zona, draudimą. Išskirtinė ekonominė zona tęsiasi maždaug 200 jūrmylių nuo kranto.

Švedija ir Suomija, kurios neseniai įstojo į NATO, atkreipė dėmesį į incidentus Baltijos jūroje, 2024 metų pabaigoje paveikusius energijos ir komunikacijų infrastruktūrą.

„Matome vis daugiau nerimą keliančių incidentų Baltijos jūroje ir dėl to (...) turime rengtis blogiausiam“, – šeštadienio pareiškime sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

Jis pridūrė, kad informacija, surinkta tikrinant laivus pagal naujas taisykles, bus dalijamasi su sąjungininkais, kad ji gali būti įtraukta į duomenų bazes, naudojamas įgyvendinant sankcijas.

Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę priėmė 17-ą sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš beveik 200 šešėlinio laivyno laivų.