Tikimybė, ar Rusija surengs tolesnę ataką prieš Vakarų valstybes, priklausys nuo to, kiek Vakarai bus vieningi, interviu su Ukrainos oro pajėgomis pažymėjo buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, generolas leitenantas Benas Hodgesas.

Kaip skelbė UNIAN, B. Hodgesas pažymėjo, kad tikimybė, jog Rusija pereis į kitą atakos lygį – darys kažką daugiau nei tik skleis dezinformaciją, kėsinsis į kibernetinį saugumą ar pažeisti oro erdvę, „priklausys nuo to, ar rusai manys, kad nesame pasiruošę, bei ar nesusivienys, provokuodami atsaką“.

Kita vertus, pažymėjo B. Hodgesas, Rusija turės būti labai gerai pasirengusi, jei bandys atakuoti NATO. Taip pat ir įvertinti galimas neigiamas konflikto eskalavimo pasekmes.

„Nemanau, kad jie – kvaili. Jei jiems pasiseks Ukrainoje, tada per dvejus trejus ar ketverius metus jie gali veržtis į kitas šalis. Tokia galimybė, žinoma, yra, tačiau jie turės daug ką pakeisti, kad pasiruoštų karui su NATO. „Jie turėtų susirūpinti ir suprasti, kad atitinkamai reaguosime. Vis dėl to, nemanau, kad tai – labai tikėtina, nebent JAV atsuks nugarą Europai ir Ukrainai“, – sakė B. Hodgesas.

Jis pridūrė, kad sąjungininkai iš Vakarų turėtų padėti Ukrainai laimėti konkurenciją dėl pramonės, taip pat padėti gauti amunicijos ir techninės priežiūros, atakuojant Rusijos logistiką. Jei taip atsitiks, Ukraina laimės, – įsitikinęs generolas.

Ar Rusija puls NATO?

Remiantis Vokietijos žvalgybos agentūrų atlikta analize, Maskva per ateinančius penkerius metus gali padvigubinti savo karinę galią ir artimiausiu metu atakuoti NATO šalis. Vokietijos žvalgybos tarnybos daro išvadą, kad „nebegalima atmesti“, jog V. Putinas nuo 2026 metų puls bent kai kurias NATO šalis, pavyzdžiui, Baltijos šalis ar Suomiją.

Amerikos karo studijų institutas teigė, kad Rusijos prezidentas pradėjo ruoštis karinei agresijai prieš NATO. Pastebėta, kad tai liudija du vasario 26-osios Rusijos vadovo dekretai, kuriais oficialiai atkuriamos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos.