Neva „nupirktų“ Ukrainos protestų Rusijos televizija stengiasi nesureikšminti

Ukrainoje praeitą savaitgalį į gatves išėjus šimtams tūkstančių demonstrantų, vienas Rusijos žinių pranešėjas plieniniu balsu aiškino žiūrovams, kad protestų dalyvių sumažėjo iki kelių šimtų ir kad tas judėjimas išsikvėpė.

Tačiau sekmadienį Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje („Maidane“) vykęs mitingas buvo turbūt didžiausias Ukrainoje nuo 2004 metų Oranžinės revoliucijos, o parodijuotas Rusijos 1-ojo kanalo žinių vedėjo įvertinimas tapo interneto sensacija.

Frazė „Maidane yra tik keli šimtai žmonių“ tapo hitu socialiniame tinkle „Twitter“, kai į tuos protestus susirinko šimtai tūkstančių demonstrantų ir kai buvo įspūdingai nuversta granitinė Lenino statula.

Protestai, vykstantys jau trečią savaitę, prasidėjo lapkričio 21-ąją, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė nepasirašyti sutarties, turėjusios suartinti šalį su Europos Sąjunga (ES). Dėl to netikėto žingsnio piktinasi daug ukrainiečių, norinčių, kad Kijevas atsigręžtų į Vakarus ir sumažintų Rusijos įtaką.

Tuo tarpu pagrindiniai Rusijos žiniasklaidos kanalai, kuriuos griežtai kontroliuoja Kremlius, skelbia daugiausiai dogmatiškus sovietinio stiliaus pranešimus, aiškiai nukreiptus prieš Ukrainos opoziciją.
„Visuose kanaluose kontekstas pateikiamas pamokslaujančiu tonu. Jie nemėgina nusakyti šių įvykių masto“, – sakė nepriklausoma žiniasklaidos analitikė Ana Kačkajeva.

Naujienų televizijos „Rossija 24“ žinių veteranas Dmitrijus Kiseliovas pastarosios savaitės įvykius apžvelgė itin subjektyviame monologe jam būdingu susireikšminusiu stiliumi.

Protestuotojas, kuris priešintųsi riaušių policijai „Amerikoje būtų nušautas vietoje“, teigė pranešėjas.

D.Kiseliovui šią savaitę buvo patikėta vadovauti pertvarkomai Rusijos valstybinei naujienų agentūrai, todėl jis tampa vienu iš įtakingiausių asmenų šalies žiniasklaidoje.

Savo reportaže apie Vokietijos užsienio reikalų ministro Guido Westerwelle (Gvido Vestervelės) vizitą Maidane kartu su Ukrainos opozicijos lyderiu Vitalijumi Klyčko ir jo broliu Vladimiru, kurie abu yra sunkiasvoriai bokso čempionai, Rusijos reporteris nepašykštėjo spalvingų užuominų.

„Westerwelle – kuris yra susituokęs gėjus – susitikimas su broliais Klyčko tapo svarbiu įvykiu“, – tikino D.Kiseliovas.

G.Westerwelle „sušilo, o galbūt perkaito nuo sunkiasvorių kūnų“, pridūrė jis.

Iš tikrųjų G.Westerwelle yra sudaręs civilinę sąjungą su savo partneriu, tačiau Vokietijoje gėjų santuokos nepripažįstamos.

D.Kiseliovo reportažų stilius paskatino vieną Ukrainos žurnalistą įsikišti į šio Rusijos reporterio tiesioginę televizijos transliaciją Kijeve ir ironiškai įteikti jam „Oskaro“ statulėlę už pastangas.
Rusijos žiniasklaidos kanalai taip pat tvirtino, kad opozicijos protestuotojams mokama už dalyvavimą mitinguose.

Kaip praneša televizija „Rossija 1“, Ukrainoje skelbiamose interneto reklamose žadama sumokėti 50–100 grivinų (15–30 litų) už dalyvavimą protestuose.

Tuo tarpu tikrieji opozicijos demonstrantų reikalavimai reportažuose beveik arba visiškai nebuvo minimi.

Kijeve per susirėmimus sužeista bent 10 protestuotojų

Kijeve mažiausiai 10 protestuotojų buvo sužeisti antradienį paryčiais per susirėmimus su guminėmis lazdomis ginkluotais milicininkais, kai vidaus pajėgų nariai ir riaušių milicija privertė demonstrantus atsitraukti ir išardė barikadas, pastatytas aplink Ukrainos vyriausybės būstinę.

„Sužeista daugiau nei dešimt žmonių“, – įstatymų leidėjas Jurijus Syrotiukas iš nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, vienam iš demonstrantų buvo pradurti plaučiai, o keliems lūžo rankos arba kojos.

Pareigūnai nurodė, kad per susirėmimus taip pat buvo sužeisti du milicininkai.

Dešimtys riaušių milicijos pareigūnų barikadas taip pat išardė gatvėse aplink prezidentūrą ir parlamentą.

Protestuotojai persigrupavo Nepriklausomybės aikštėje Kijevo centre, kurioje įrengtas palapinių miestelis ir scena, ant kurios apskritą parą vyksta dainininkų pasirodymai ir sakomos kalbos.

Protestuotojai išliko budrūs: apie 350 žmonių praleido dar vieną naktį centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, spaudžiant 7 laipsnių šalčiui ir sningant.

O antradienį dieną prie krosnelių savo pagrindiniame palapinių miestelyje snieguotame Kijeve šildėsi apie 2 tūkst. protestuotojų.

Buvęs kalnakasys Ilja Šutovas, atvykęs iš rytinio Donecko miesto, sakė, kad protestuotojai pasiliks, kol V.Janukovyčius pasitrauks iš posto.

„Palaikėme asociacijos sutartį su ES, nes manėme, kad ji privers mūsų valdžią elgtis civilizuotai. Jų atsisakymas nuo Europos yra atsisakymas tapti civilizuotais, – aiškino protestuotojas. – Mūsų tikslas – atsikratyti į sovietinę panašios valdžios.“

Demonstrantai tvirtino nesitrauksiantys.

„Stovėsime čia iki galo, kad apgintume savo teises“, – sakė 29 metų teisininkas Serhijus Kuzanas, priklausantis savanorių apsaugininkų brigadai, pasiruošusiai ginti barikadas prie pagrindinio palapinių miestelio Nepriklausomybės aikštėje.

„Mano užduotis – nepraleisti nei milicijos, nei provokatorių“, – pridūrė jis.

Mėlyna prezidento vėliava su geltonu tridančiu centre buvo iškelta prie jo biuro, rodydama, kad Viktoras Janukovyčius atvyko į darbą – ko gera, pirmąkart nuo lapkričio 21-osios, kai įsiplieskė pirmieji protestai dėl jo sprendimo nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) bei užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija.

Savaitraščio „Zerkalo nedeli“ tinklalapyje pranešama, jog pirmadienį šalies vadovas surengė susitikimą su aukščiausiais saugumo pareigūnais ir ministrais savo užmiesčio rezidencijoje, kur buvo nuspręsta atkurti tvarką Kijevo centre.

Sekmadienį Nepriklausomybės aikštę buvo užplūdę šimtai tūkstančių žmonių, o dešimtys kaukėtų protestuotojų kitoje aikštėje nuvertė Lenino paminklą, užmovę virvę ant statulos kaklo.
Policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl „masinių riaušių“, per kurias buvo nuversta statula, tačiau pirmadienį nurodė, jog kol kas niekas nebuvo suimtas dėl to incidento.

V.Janukovyčius planuoja antradienį Kijeve susitikti su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton). Per jų derybas bus ieškoma galimų sprendinių krizei, kurią išprovokavo Ukrainos vyriausybės sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su Bendrija ir verčiau stiprinti prekybos ryšius su Rusija.

Antradienį prezidentas taip pat planuoja susitikti su trimis buvusiais Ukrainos lyderiais: Leonidu Kravčiuku, Leonidu Kučma ir Viktoru Juščenka, siekiant rasti išeitį iš krizės. V.Janukovyčius taip pat palaiko pasiūlymą surengti derybas prie apskritojo stalo su opozicija.

Tačiau opozicija sako nesiderėsianti su valdžia, jeigu V.Janukovyčius nesutiks paleisti vyriausybės, nubausti milicijos specialiąsias pajėgas dėl praeitą mėnesį šiurkščiai išvaikyto mažesnio protesto ir paleisti suimtus demonstrantus.

„Apskritasis stalas nelabai dera prie kvadratinės kalėjimo kameros“, – pareiškė opozicijos įstatymų leidėjas Arsenijus Jaceniukas.

Sunki Ukrainos finansų padėtis išprovokavo šią krizę, tačiau dėl jos šalies ekonomika dar labiau pašlijo. ES lyderiai teigia, kad prekybos sutartis būtų atnešusi investicijų. Tačiau nuo Sovietų Sąjungos laikų išlikusi Ukrainos pramonė yra priklausoma nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, todėl Kremlius turi didžiulį spaudimo svertą.

Per pirmuosius tris ateinančių metų mėnesiui Kijevas turi rasti beveik 4 mlrd. JAV dolerių, kad grąžintų dalį skolų ir apmokėtų sąskaitas už Rusijos dujas. Šalies užsienio valiutos ištekliai buvo išeikvoti mėginant stabilizuoti griviną. Penktadienį paskelbti Centrinio banko duomenys rodo, kad turimų valiutos atsargų Ukrainai pakaktų tik mažiau nei dviem mėnesiams importo.
Šiuo metu apdrausti 10 mln. dolerių vertės Ukrainos obligacijas su penkerių metų išpirkimo laikotarpiu kainuoja daugiau nei milijoną dolerių per metus – ši kaina išaugo gilėjant krizei.

Šturmavo opozicijos būstinę

Ukrainos milicijos specialiųjų pajėgų pareigūnai ir prieš vyriausybę protestuojantys demonstrantai naktį iš pirmadienio į antradienį susirėmė snieguotose Ukrainos sostinės gatvėse, o pagrindinė opozicijos partija pareiškė, kad saugumo pajėgos įsiveržė į jos biurus ir konfiskavo serverius.

Žiniasklaida citavo Olehą Tiahnyboką, vieną iš opozicijos lyderių, kuris sakė, kad keli protestuotojai nukentėjo per vieną iš susirėmimų, kai policija ardė palapinių miestelį, blokavusį prieigą prieš vyriausybinių pastatų.

Oficialių pranešimų apie sužeistųjų skaičių dar nebuvo paskelbta, tačiau tas antradienį įvykęs incidentas atrodė mažiau audringas, lyginant su įvykiais prieš pusantros savaitės, kai guminėmis lazdomis ginkluotų pareigūnų pastangos išvaikyti demonstrantus smarkiai padidino pyktį.

Tuo tarpu kalinama buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, dabar tapusi opozicijos lydere, pirmadienį sakė, kad riaušių milicija šturmavo jos partijos būstinę sostinėje Kijeve, nors milicija greitai paskelbė paneigimą.

„Batkivščyna“ yra viena iš trijų pagrindinių Ukrainos opozicijos partijų, dabar vadovaujančių masinėms demonstracijoms, kuriose reikalaujama, kad nedelsiant atsistatydintų vyriausybė, atmetusi istorinę sutartį su ES.

Protestai, vykstantys jau trečią savaitę, prasidėjo, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė nepasirašyti sutarties, turėjusios suartinti šalį su Europos Sąjunga (ES). Dėl to netikėto žingsnio piktinasi daug ukrainiečių, norinčių, kad Kijevas atsigręžtų į Vakarus ir sumažintų Rusijos įtaką.

Milicijos smurtas prieš demonstrantus dar labiau pakurstė pasipiktinimą ir paskatino šimtus tūkstančius žmonių išeiti į gatves du sekmadienius iš eilės. Demonstrantų susirinkdavo daugiau netgi lyginant su masiniais protestais per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją, privertusią surengti pakartotinius prezidento rinkimus po suklastoto balsavimo.

Pirmadienį ir antradienį milicija mėgino išardyti stovyklas, įrengtas po sekmadienį vykusio mitingo. Tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi prieš didelę pagrindinę stovyklą Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, kur daug žmonių budi apskritą parą.

Pareigūnai taip pat atrodė mėginantys sutrikdyti protestuotojus, užėmusius Kijevo miesto administracijos pastatą ir pavertusius jį savo improvizuotu štabu bei bendrabučiu. Teismas paskelbė nurodymą atlaisvinti tą pastatą iki vidurnakčio. Maždaug tuo metu pastate buvo išjungta elektra, todėl buvo nerimaujama, kad milicija ruošiasi šturmuoti meriją.

„Žmonės nežinojo, ko tikėtis, todėl išėjo“, – sakė Ivanas Kerkošas, kuris budėjo lauke.

Tačiau praėjus maždaug trims valandoms elektra vėl buvo įjungta, o suirzę arba suglumę protestuotojai grįžo vidun.

To pastato šturmas tikriausiai būtų buvęs kruvinas ir chaotiškas, taip pat dar labiau sugriežtinęs Vakarų kritiką. ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) antradienį turėtų atvykti į Kijevą, kur stengsis padėti mažinti įtampą.

Naktiniai susirėmimai, per kuriuos protestuotojai atsargiai ėjo apsnigtomis ir apledėjusiomis gatvėmis, buvo įtempti ir pikti, tačiau Nepriklausomybės aikštėje vykstančiame mitinge išliko neįprastai linksma nuotaika.

Nenustygstanti vietoje popmuzikos žvaigždė Ruslana vadovavo aerobikos šokių programai, turėjusiai padėti sušilti demonstrantams, spaudžiant 5 laipsnių šaltukui. Savanoriai pagalbininkai žmonėms dalijo karštą arbatą.

Apie 2 val. vietos (ir Lietuvos) laiku į daugelio demonstrantų mobiliuosius telefonus atėjo SMS žinutė: „Esate apsupti, nėra jokių galimybių.“

Ta žinutė, nepadariusi beveik jokio poveikio, buvo išsiųsta iš numerio, kuriuo mėginant prisiskambinti atsiliepdavo balso pašto atsakiklis.

JAV prašo V. Janukovyčiaus nedelsiant mažinti įtampą

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) antradienį išsakė susirūpinimą, kad pastangos išspręsti priešpriešą tarp Ukrainos saugumo pajėgų ir eurointegraciją palaikančių demonstrantų gali būti sužlugdytos reidų prieš opozicijos partijų biurus.

C.Ashton, kuri antradienį Kijeve dalyvaus taikinamosiose derybose, pareiškė stebinti „su nerimu pranešimus, kad policijos pajėgos prievarta įsiveržė į didžiausios opozicijos partijos „Batkivščyna“ biurą“.

„Šie naujausi įvykiai kelia rimtą grėsmę sužlugdyti procesą, – sakoma jos pranešime. – Raginu Ukrainos valdžią elgtis kuo santūriausiai ir susilaikyti nuo bet kokio tolesnio jėgos naudojimo, kad suteiktų erdvės dabartinės politinės aklavietės sprendimui derybose.“

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį taip pat išsakė Vašingtono „gilų susirūpinimą“ Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

J.Bidenas paskambino V.Janukovyčiui ir pabrėžė „būtinybę nedelsiant sumažinti įtampą ir pradėti dialogą su opozicijos lyderiais“, nurodė Baltieji rūmai.

Kalinama buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, dabar tapusi opozicijos lydere, pirmadienį sakė, kad riaušių milicija šturmavo jos partijos būstinę sostinėje Kijeve, nors milicija greitai paskelbė paneigimą.

„Batkivščyna“ yra viena iš trijų pagrindinių Ukrainos opozicijos partijų, dabar vadovaujančių masinėms demonstracijoms, kuriose reikalaujama, kad nedelsiant atsistatydintų vyriausybė, atmetusi istorinę sutartį su ES.

C.Ashton pažymėjo, kad reidas prieš opoziciją buvo surengtas tą pačią dieną, kai V.Janukovyčius pasiūlė surengti nacionalines derybas prie apskritojo stalo, kuriose dalyvautų visų politinių jėgų lyderiai ir trys buvę Ukrainos prezidentai.

Per didžiausius protestus nuo 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos šimtai tūkstančių žmonių sekmadienį užplūdo Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, smerkdami V.Janukovyčiaus sprendimą nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES – esą dėl Kremliaus spaudimo.

Ukrainos saugumo pajėgos pirmadienį ėmėsi veiksmų, mėgindamos nutraukti jau savaitę vykstančią vyriausybės būstinės blokadą, o Vašingtonas reaguodamas paragino Kijevą „nedelsiant sumažinti įtampą“.

V.Janukovyčius paskelbė susitiksiantis antradienį su buvusiais Ukrainos prezidentais, siekiant rasti kelią iš krizės. Šalies vadovas taip pat palaiko pasiūlymą surengti derybas su opozicija prie apskritojo stalo.

Tarptautinei bendruomenei vis labiau nerimaujant, kad įtampa gali prasiveržti smurtu, C.Ashton antradienį vyksta į Kijevą derėtis su V.Janukovyčiumi.

„Ji turėtų susitikti su visais pagrindiniais tarpininkais abiejose stovyklose, ... taip pat pilietinėje visuomenėje“, – pirmadienį per eilinę trumpą spaudos konferenciją sakė Europos Komisijos atstovė.

„Ji ten vyksta paremti kelio iš politinės krizės Ukrainoje“, – sakė atstovė ir pabrėžė, kad ES ir „toliau reikalauja tyrimo dėl smurto, kurį matėme prieš taikius protestuotojus, ir viso, kad vyko paskui“.

Anksčiau pirmadienį Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu), regis, taip pat parėmė protestuotojus, savo kalboje pareikšdamas: „Jei kartais Europoje kai kurie iš mūsų abejojame dėl to, kokios svarbios yra šios Europos vertybės, tik pažvelkite į Ukrainą“.

„Šis jaunimas Ukrainos gatvėse, per šaltį, rašo naują naratyvą Europai“, – sakė J.M.Barroso.