Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ketvirtadienį pareiškė, kad atsisakė prieštaringai vertinamos teismų reformos nuostatos.

Interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ B. Netanyahu nurodė, kad ketina tęsti reformas, bet be nuostatos, kuria būtų apribotos Aukščiausiojo Teismo galios ir politikams suteikta didesnė įtaka renkant teisėjus.

„Jau po to, kai buvo pateiktas pirminis pasiūlymas, keletą dalykų pakeičiau“, – nurodė jis.

„Aš pasakiau, kad idėją apie panaikinimo išlygą, pagal kurią parlamentas, Knesetas, gali panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus paprasta balsų dauguma, atmečiau“, – pridūrė Izraelio premjeras.

Paklaustas, ar ši nuostata galėtų vėl atsirasti ateityje, B. Netanyahu nurodė, kad jos nebėra.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su ministro pirmininko biuru, šis atsisakė plačiau komentuoti šį klausimą.

Kovo mėnesį, kai šalyje kilo masiniai protestai, B. Netanyahu paskelbė laikiną pauzę, leidžiančią derėtis dėl šios reformos.

Per interviu jis teigė, kad derybose dėl reformų siekė bendro susitarimo su opozicija, tačiau anksčiau šį mėnesį du svarbiausi Izraelio opozicijos lyderiai – Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) ir Benny Gantzas (Benis Gancas) – pasitraukė iš derybų.

Nuo sausio, kai šie pasiūlymai buvo pateikti, kiekvieną savaitę į gatves išeina dešimtys tūkstančių žmonių.

B. Netanyahu vyriausybė – jo partijos „Likud“ ir kraštutinių dešiniųjų bei ultraortodoksų žydų sąjungininkų koalicija – teigia, kad šie pakeitimai būtini siekiant atkurti įstatymų leidėjų ir teisminės valdžios galių pusiausvyrą.

Bet šių pakeitimų priešininkai mano, kad jie gali atverti kelią autoritarinei valdžiai.

Siūlomi teisingumo sistemos pakeitimai sulaukė aštrios tarptautinės bendruomenės kritikos, o artima Izraelio sąjungininkė JAV išreiškė abejonių dėl visos programos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra sakęs, kad yra labai susirūpinęs dėl siūlomų reformų.