Karo Ukrainoje krizei purtant senąjį žemyną, atvyksta Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Čia jis surengs virtinę viršūnių susitikimų. Ko tikėtis iš šio vizito, LNK studijoje analizuoja Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala. 

J. Bidenas į Europą atvyksta trečiąjį kartą. Anot politologo L. Kojalos, šis vizitas buvo suorganizuotas paskubomis dėl susiklosčiusios situacijos ir pirmiausia jis yra simbolinis gestas, rodantis, kad Jungtinės Valstijos ir Europa yra vieningoje pozicijoje, vertinant Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Pats faktas, kad vyks NATO viršūnių susitikimas, kuris nebuvo planuotas, kuris, iš esmės, suorganizuotas per keliolika dienų, parodo, kaip svarbu šiandien yra Vakarų pasauliui demonstruoti tą vienybę, bet tuo pačiu ir priimti konkrečius sprendimus ir čia, turbūt, trys kryptys yra reikšmingiausios: tolesnės sankcijos Rusijai, tolesnis Ukrainos apginklavimas, kad jie efektyviai galėtų gintis“, – teigė L. Kojala.

Taip pat pašnekovas pabrėžia, kad situacija NATO Rytiniame flange yra pablogėjusi.

„Tas atgrasymas, kuris veikė iki šiol, t. y. ribotos pajėgos Baltijos šalyse, Lenkijoje, jau yra neadekvatus esamai situacijai po atviros Rusijos agresijos, vadinasi, yra reikalinga kur kas daugiau pajėgų, kurios būtų sutelktos rytiniame NATO flange, ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoj, Rumunijoj ir kitur – tam, kad NATO būtų efektyviai gintis galintis aljansas, žinant, kad agresorius yra ne tik Rusija: Baltarusija taip pat yra pakankamai aktyviai įsitraukusi į konfliktą ir tai yra grėsmė ir mums“, – sakė L. Kojala.

JAV prezidentas paskelbė, kad į Kyjivą nevyks.

„Joe Biden vizitas, kadangi turės ir Lenkijos dėmenį, pademonstruos tą norą būti ten, kur yra labai karšta situacija. Mes žinom, kad Rusijos smūgiai suduodami vos keliasdešimt kilometrų nuo Lenkijos sienos, kad į Lenkiją atvyko jau daugiau nei 2 mln. pabėgėlių ir tai iš esmės yra fronto valstybė ir tai irgi yra reikšminga žinia, nes matėme ne vieną JAV lyderį paskutinėmis savaitėmis atvykstant į Lenkiją tuo pademonstruojant, kaip yra svarbu ir Jungtinėms Valstijoms ta situacija“, – sakė RESC vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jeigu būtų iškilę abejonių, ar vakarai yra vieningi, ar jie yra pasirengę vieni kitiems padėti, tuomet tai būtų iš dalies Rusijos pergalė, nes ji siekia visuomet skaldyti ir tokiais būdais sukelti pleištą Vakarų šalių tarpe.

Lenkija yra labai svarbi JAV sąjungininkė ir tuo pačiu, kaip artimiausia Ukrainos kaimynė, labiausiai prisidedanti prie pagalbos Ukrainai.

„Lenkija yra labai reikšminga sąjungininkė, nors, žinoma, kartais tie santykiai nebuvo patys geriausi dėl įvairių vidaus politikos apsektų, bet vis tik strateginiame-kariniame lygmenyje visi puikiai supranta, kad Lenkija šiandien yra dėmesio centre: per Lenkiją yra tiekiami ginklai Ukrainai, per Lenkiją atvyksta daugybė pabėgėlių į įvairias vakarų šalis, vadinasi, tiesioginė pagalba šiai šaliai, kaip ir kitoms, yra tas signalas, kurį turi siųsti JAV. Akivaizdu, kad jeigu būtų iškilę abejonių, ar vakarai yra vieningi, ar jie yra pasirengę vieni kitiems padėti, tuomet tai būtų iš dalies Rusijos pergalė, nes ji siekia visuomet skaldyti ir tokiais būdais sukelti pleištą Vakarų šalių tarpe“, – teigė LNK pašnekovas.

Vakar, prieš sėsdamas į lėktuvą Europos link, J. Bidenas pasakė, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje. Nepaisant to, JAV ir NATO pozicija yra neutrali: jie sutiko tiekti ginkluotę, bet nesutinka įtraukti Ukrainos į neskraidymo zoną argumentuodamos tuo, kad Vakarų pajėgos tokiu atveju įsitrauktų į tiesioginį konfliktą su Rusijos kariuomene. 

„JAV aiškiai sakė, dar prieš kelis mėnesius, kai įspėjo apie galimą Rusijos invaziją, kad yra NATO valstybės, kurioms galioja NATO kolektyvinės gynybos straipsnis, vadinasi, jeigu būtų užpulta arba būtų grasinama bent vienai iš NATO šalių, tai reikalautų tiesioginio JAV įsitraukimo, bet, kadangi Ukraina nėra NATO valstybė, tiesioginėje konfrontacijoje NATO aljanso pajėgos nedalyvauja. Tai yra ne tik JAV sprendimas, panašu, kad dėl to yra konsensusas Vakarų šalių tarpe, bet tikrai ta pozicija negalėtų būti laikoma neutralia, vis tik ginkluotė yra labai svarbus aspektas, kuris leidžia Ukrainai gintis, turint tam modernias priemones. taip pat sankcijos spaudžia Rusiją, nors efektas yra ištęstas laike, bet tai silpnina Rusijos karinę mašiną ir, aš manau, Ukraina tą supranta ir labiausiai dabar akcentuoja tolesnį ginkluotės tiekimą ir, galbūt, dar modernesnių technologijų perdavimą“, – kalbėjo J. Kojala.

Pats jautriausias aspektas, apie kurį bus kalbama ir J. Bideno vizito metu, yra nafta ir dujos.

JAV ir Europos paskelbtos sankcijos Rusijai yra griežtos, tačiau dar yra, kur tobulėti.

„Istoriškai jos yra labai griežtos ir jos tikrai jau dabar sudavė smūgį Rusijos finansų sistemai, tačiau dar yra, kur tobulėti. SWIFT sankcijos tarpbankinėje sistemoje, bet ne visi bankai yra įtraukti, o, turbūt, pats jautriausias aspektas, apie kurį bus kalbama ir J. Bideno vizito metu, yra nafta ir dujos. Apie 20 mlrd. eurų nuo karo pradžios vien Europos Sąjungos valstybės pervedė Rusijai būtent už energetinius išteklius, nes taip tiesiogiai ir labai greitai nutraukti to tiekimo nepavyksta, bet yra labai svarbu, kad trumpame laikotarpyje šita situacija keistųsi, nes mes žinome, kam tos lėšos Rusijoje yra naudojamos“, – sakė RESC vadovas.

Rusija bando taisyti finansinę situaciją šalyje ir neseniai pareiškė, kad „nedraugiškos šalys“ už dujas turės atsiskaityti rubliais.

„Tai yra dirbtinis rublio paklausos skatinimas, akivaizdu, kad Rusijos valiuta prarado nemažą dalį vertės ir tokiomis priemonėmis Rusija bando spausti kitas šalis, kad jos pirktų rublį ir tuo pačiu palaikytų jo kursą iš dalies gelbėdama visą Rusijos finansų sistemą. Tokių priemonių matėme ne vieną, tuo tarpu ir nacionalizuoti Vakarų šalių kompanijas, kas apskritai nusižengia bet kokiems teisės principams“, – kalbėjo J. Kojala.

Politologas taip pat pabrėžė, kad NATO aljanso šalims narėms nėra ko bijoti.

„Bet koks išpuolis prie NATO sienų jau būtų penktojo kolektyvinio gynybos straipsnio panaudojimo galimybė. Galime neabejoti ir turime neabejoti, kad NATO, iškilus tiesioginei grėsmei vienai iš NATO valstybių, sureaguos“, – patikino J. Kojala.

Rytinio NATO flango pozicija aiški: norima daugiau sąjungininkų pajėgų, norima, kad būtų sustiprinta oro gynyba, to prašys ir Lietuvos prezidentas. Apie tai bus kalbama šio vizito metu.

„Tai bus labai svarbus žingsnis ta linkme, nes NATO viršūnių susitikimas vyks ir birželio mėnesį, vėliau jis, ko gero, kitais metais, atvyks ir į Lietuvą. Vadinasi, tai yra sprendimai, kurie reikalaus tam tikro laiko tarpo, nes tai yra strateginis pokytis NATO aljanse“, – sakė politologas.