J. BIDENAS: TVIRTAI GINU SAVO SPRENDIMĄ IŠVESTI KARIUS IŠ AFGANISTANO

Kritikos sulaukęs Amerikos prezidentas Joe Bidenas tvirtai gina savo sprendimą išvesti amerikiečių pajėgas iš Afganistano, praneša LNK.

Šimtai afganistaniečių susigrūdo į Amerikos karinį lėktuvą. Tokio tipo orlaivis dar niekada nebuvo sėkmingai pakilęs su tiek daug žmonių – penkis kartus daugiau nei leidžiama. Bet keleiviai, tarp kurių daug moterų ir vaikų, saugiai evakuoti iš Kabulo į Katarą. Jie – tarp nedaugelio laimingųjų, sugebėjusių palikti chaosą Kabulo oro uoste.

Paskutinis Vakarų bastionas toliau saugomas Amerikos pajėgų, kurios turėtų užtikrinti saugią diplomatų ir afganų padėjėjų evakuaciją.

Amerikiečiai oro uoste nukovė, kaip teigė, du ginkluotus afganus.

Scanpix

Vos už keliasdešimt metrų, už oro uosto sienos, gatves kontroliuoja Talibanas. Kabulo gatvėse galima matyti itin modernią karinę techniką ir tai – ne amerikiečiai, o jų ginkluotę iš Afganistano kariuomenės pasiėmę talibai.

Islamistai pažadėjo amnestiją visiems vyriausybės pareigūnams. Paragino juos – net moteris – dirbti naujoje vyriausybėje praėjus dviem dienoms nuo valdžios perėmimo.

„Užtikriname, kad jiems problemų nebus, gali pradėti gyventi normalius gyvenimus. Afganistano Islamo Emyratas jiems suteikė amnestiją“, – sakė jie.

Šiais žodžiais netiki nei milijonai Afganistano gyventojų, nei Vakarai.

„Prašome visų Amerikos piliečių slėptis ir nekeliauti į oro uostą, iki kol juos informuos valstybės departamentas“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price.

Amerikos žiniasklaida vieningai taršo J. Bideno politiką, ją vadindama tikru pažeminimu ir fiasko. Klausiama, kodėl JAV, planavusios karių išvedimą ištisus mėnesius, galiausiai buvo priverstos stebėti masinės panikos ir sumaišties vaizdus Kabulo oro uoste, kur afganistaniečiai tiesiogine prasme laikėsi įsikibę Amerikos karinių lėktuvų.

„Tai, ką matėme, – absoliuti nelaimė, JAV reputacijos juodinimas“, – kalbėjo senato mažumos lyderis Mitchas McConellis.

Amerikos kariai negali ir neturi kovoti ir mirti kare, kuriame afganų kariai nenori kovoti už save.

Prezidentui J. Bidenui nebeliko jokio kito pasirinkimo, tik nutraukti savo atostogas ir grįžti į Vašingtoną. Kritikams Amerikos lyderis atsakė, kad jis neprašys savo pajėgų kovoti kitos valstybės pilietiniame kare. Jis pripažino tokios įvykių eigos nenumatęs.

„Tvirtai ginu savo sprendimą. Per 20 metų sunkiuoju būdu pasimokiau, kad niekada nebūna gero laiko išvesti JAV pajėgas. Numatėme rizikas, ruošėmės nenumatytoms aplinkybėms. Tačiau prižadėjau Amerikos žmonėms, kad kalbėsiu tiesiai. Taig, kas nutiko? Afganistano politiniai lyderiai pasidavė ir pabėgo iš šalies. Afganų kariuomenė žlugo kai kuriais atvejais net nebandydama kovoti. Pastarųjų savaičių įvykiai tik įrodo, kad JAV karių išvedimas – teisingas sprendimas. Amerikos kariai negali ir neturi kovoti ir mirti kare, kuriame afganų kariai nenori kovoti už save“, – kalbėjo JAV prezidentas.

J. Bideno teigimu, įvykiai Kabule dar kartą įrodo liūdną tendenciją istorijoje – jokiai imperijai nepavyko sukurti saugaus ir stabilaus Afganistano. Net jeigu amerikiečiai pasitrauktų po penkiolikos metų, šalies lauktų panašus scenarijus, sakė jis.

Bet su pakartotine krizės banga, potencialių pabėgėlių srautu tvarkytis teks Europai. Prognozuojama, kad senajame žemyne raginimai atsiriboti nuo Amerikos gynybos politikos tik sustiprės. J. Bideno sąjungininkai Europoje jo sprendimą vadina milžiniška klaida.

„Žinome daugelį šalių, kurios tvarkosi su pabėgėliais ar jų koridoriumi. Kalbėjome apie Lietuvą, galiu paminėti ir Ispaniją, Italiją, Graikiją. Taigi dėmesio centre – ne tik Vokietija. Ir galiu tai pakartoti: Europos Sąjunga nėra sukūrusi bendros prieglobsčio politikos ir ties tuo privalome energingai dirbti“, – komentavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Afganistane veikia teroristinės grupės ir jos bandys pasinaudoti šia destabilizacija“, – antrino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Talibano kontrolė – nauja realybė. Mes to nenorėjome, tačiau dabar reikia priimti naują realybę“, – sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominikas Raabas.

Nauja realybė – Talibano formuojama islamiška vyriausybė – atsidūrė Rusijos bei Kinijos dėmesio centre. Maskvai nebeliko nieko kito, tik bandyti susidraugauti su buvusiais priešais, kad užkirstų kelią džihadistų plitimui centrinėje Azijoje. Tą patį daro ir Pekinas.

Diplomatines pastangas deda ir Turkija, kuri šiandien savo teritorijoje skaičiuoja jau daugiau nei 100 tūkst. pabėgėlių iš Afganistano.