Prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus sparčiai kylant degalų kainoms, prezidentas D. Trumpas atsigręžė į daug naftos išgaunančią Rusiją kaip į galimą pagalbos šaltinį. Vos prieš kelias dienas sušvelninęs sankcijas Maskvai, kad ji galėtų eksportuoti dyzeliną, sekmadienį jis vienašališkai paskelbė apie „energetines paliaubas“.
Kaip pranešė leidinys „Financial Times“, D. Trumpo administracija pagrasino sustabdyti prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) mechanizmą, nebent Kyjivas nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Pagal šią programą Ukraina gali gauti JAV įrangą, kurią nuperka Vašingtono sąjungininkės NATO.
Vėlų pirmadienio vakarą Varšuvos saugumo forumo kuluaruose duodamas interviu AFP, JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris teigė nenorintis komentuoti „nepatvirtintų pranešimų“.
Visgi jis pridūrė: „Nemanau, kad tai atitinka tai, ką žinau šiandien, o būtent – kad Jungtinės Valstijos toliau parduoda savo įrangą ir amuniciją mūsų Europos bei Kanados sąjungininkėms, kurios vėliau ją perduoda Ukrainai.“
„Nežinau apie jokius šios programos pakeitimus“, – teigė jis.
„Trumpalaikis iššūkis“
Kartu M. Whitakeris pripažino, kad įrangos prieinamumas pagal PURL programą šiuo metu stringa.
„Oro gynybos poreikis yra itin didelis, o jos prieinamumas veikiausiai nėra toks geras, kokio norėtume“, – sakė jis.
Tačiau jis pabrėžė, kad dedamos pastangos padėčiai ištaisyti.
„Matyti, kad daugybė bendrovių bando sugalvoti naujų ir novatoriškų būdų, kaip numušti skriejančius sviedinius“, – teigė jis ir patikino, kad „galiausiai mes šią problemą išspręsime“.
„Manau, tai trumpalaikis iššūkis“, – sakė jis.
Vis dėlto M. Whitakeris pripažino, kad laikas akivaizdžiai yra labai svarbus.
„Ukrainos laukia žiema, per kurią, jei nebus energetinių paliaubų, (...) jos elektros ir šildymo infrastruktūrai gali būti daromas didžiulis spaudimas“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad Vašingtonas „dirba su mūsų oro gynybą turinčiomis sąjungininkėmis, kad ji kuo greičiau pasiektų šalį“.
„Kasdien tęsime šį darbą, stengsimės rasti turimų atsargų ir didinti gamybą abipus Atlanto“, – pridūrė ambasadorius.
Vengiama „saugumo spragų“
Jo pareiškimai nuskambėjo Vašingtono sąjungininkėms Europoje laukiant oficialios JAV karinio buvimo žemyne peržiūros rezultatų ir baiminantis galimo amerikiečių kontingento mažinimo.
Atrodo, M. Whitakeris siekė išsklaidyti šiuos nuogąstavimus pabrėždamas, jog Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios užtikrinti, kad „mūsų sukurtoje Europos architektūroje neatsirastų jokių saugumo spragų“.
Kartu jis pažymėjo, kad Vašingtonas ir toliau sieks pereiti prie „NATO 3.0, kuriai vadovautų Europa“.
Europos valstybės smarkiai didina karinius biudžetus, pernai sutikusios su D. Trumpo reikalavimu iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. BVP.
„Esame labai patenkinti tuo, kaip Europa pasitempė, – sakė M. Whitakeris. – Ar viskas tobula? Tikrai ne. Ar turime tam tikrų sąjungininkių, kurios tikriausiai galėtų padaryti daugiau? Taip. Tačiau turime daug sąjungininkių, kurios daro labai daug.“
Pasak jo, „atliekant bendrą pajėgų išdėstymo ir bazių peržiūrą (Vašingtono) padėtis yra gera“.
Tikimasi, kad peržiūros išvados gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui bus pateiktos kitą mėnesį, tačiau kol kas lieka neaišku, kada jos bus paviešintos.
„Žinau, kad gruodžio pradžioje Briuselyje vyks užsienio reikalų ministrų susitikimas“, – sakė M. Whitakeris, užsimindamas, kad valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) galbūt apie tai praneš būtent ten.
(be temos)