Kongreso reikalaujamoje Valstybės departamento ataskaitoje istoriškai buvo išsamiai apžvelgiami visų šalių situacija, dokumentuojant įvairius klausimus – nuo neteisėto sulaikymo iki neteisminio žudymo ir asmeninių laisvių.

Tačiau šiemet, pirmojoje ataskaitoje, parengtoje vadovaujant valstybės sekretoriui Marco Rubio, Valstybės departamentas palankiai atsiliepė apie prezidento Donaldo Trumpo partnerius, tokius kaip Salvadoras, o taikiklyje atsidūrė Europa, Brazilija ir Pietų Afrika.

Kalbant apie Kiniją, kuri įvairių ankstesnių administracijų buvo įvardyta kaip pagrindinė JAV priešininkė, teigiama, kad vyksta genocidas prieš musulmonų dominuojamą uigūrų bendruomenę.

Tačiau ataskaitoje taip pat buvo kritikuojami kai kurie artimi JAV sąjungininkai, teigiant, kad žmogaus teisių padėtis Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje pablogėjo dėl neapykantos kurstymo internete apribojimų.

Britanijoje po trijų mergaičių nužudymo institucijos ėmėsi veiksmų prieš interneto vartotojus, kurie melagingai teigė, kad už šį nusikaltimą atsakingas migrantas, ir ragino atkeršyti.

Valstybės departamento ataskaitoje britų pareigūnai kaltinami „daugkartiniu kišimusi siekiant suvaržyti kalbos laisvę“.

Valstybės departamento atstovė spaudai Tammy Bruce (Tami Brius), konkrečiai neįvardindama Britanijos, teigė, kad interneto apribojimai nukreipti į „nepalankius balsus dėl politinių ar religinių priežasčių“.

„Nesvarbu, kokia nemaloni gali būti kažkieno kalba, jos kriminalizavimas ar nutildymas jėga tik skatina tolesnę neapykantą, slopinimą ar poliarizaciją“, – žurnalistams sakė T. Bruce.

Tokia kritika nuskambėjo nepaisant to, kad M. Rubio agresyviai ėmėsi veiksmų, siekdamas atsisakyti išduoti JAV vizas užsienio piliečiams arba jas atimti dėl jų pareiškimų ir socialinių tinklų įrašų, ypač studentų aktyvistų, kritikavusių Izraelį.

Mažiau yra daugiau?

T. Bruce teigė, kad ankstesnės Valstybės departamento ataskaitos apie žmogaus teises buvo „politiškai šališkos“ ir, kalbant apie detales, „kartais mažiau yra daugiau“.

Tačiau grupė buvusių Valstybės departamento pareigūnų kai kuriuos sprendimus neįtraukti duomenų pavadino šokiruojančiais, pavyzdžiui, dėl LGBTIQ teisių Ugandoje, kur 2023 metais buvo priimtas griežtas įstatymas prieš homoseksualumą.

Demokratų partijos įstatymų leidėjai apkaltino D. Trumpą ir M. Rubio, kad žmogaus teises jie laiko tik kuoka prieš priešininkus, o tai paskatino Pekiną ir Maskvą apkaltinti JAV veidmainiavimu.

M. Rubio vadovaujamas Valstybės departamentas „begėdiškai pavertė kadaise patikimą JAV užsienio politikos įrankį, kurį įgaliojo Kongresas, dar vienu instrumentu, skirtu skatinti MAGA politinius nusiskundimus ir kultūrinio karo obsesijas“, teigė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto aukščiausio rango demokratas Gregory Meeksas.

Dalyje apie Rusiją pažymima, kad karo Ukrainoje metu rusų „pajėgos ir pareigūnai vykdė karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir piktnaudžiavo“.

Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad valdžia ėmėsi naujų įstatymų, kad nubaustų kitaminčius ir apribotų žodžio laisvę, neliko nepaminėta ir paslaptingų aplinkybių gaubiama opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis kalėjime.

Ataskaitoje teigiama, kad „nėra patikimų pranešimų apie reikšmingus žmogaus teisių pažeidimus“ Salvadore, o vietoj to atkreipiamas dėmesys į „istoriškai žemą“ nusikalstamumo lygį.

Prezidentas Nayibas Bukele (Najibas Bukelė) pradėjo plataus masto susidorojimą su nusikalstamumu, dėl kurio, pasak žmogaus teisių grupių, buvo sulaikyta daug nekaltų žmonių.

„Dar niekada nematėme tokios ataskaitos“

N. Bukele priėmė migrantus, išsiųstus iš JAV pagal D. Trumpo masinės deportacijos kampaniją ir laiko juos griežto saugumo kalėjime. Kai kurie iš jų pranešė apie netinkamą elgesį.

Kilmaras Armando Abrego Garcia (Kilmaras Armandas Abregas Garsija), kuris, kaip pripažino D. Trumpo administracija, buvo neteisingai deportuotas, pateikė ieškinį, kuriame teigia, kad Salvadoro kalėjime buvo smarkiai sumuštas, jam trūko miego ir jis buvo netinkamai maitinamas.

Ataskaitoje taip pat sutrumpintas skyrius apie Izraelį, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą. Joje pripažinta, kad būta savavališkų Izraelio sulaikymų ir žudymų, tačiau teigiama, kad valdžios institucijos ėmėsi „patikimų veiksmų“, kad nustatytų atsakingus asmenis.

Tuo pat metu ataskaitoje teigiama, kad 2024 metais žmogaus teisių padėtis pablogėjo Brazilijoje. D. Trumpas pasmerkė buvusio prezidento Jairo Bolsonaro baudžiamąjį persekiojimą. Jo sąjungininkas brazilas kaltinamas bandymu įvykdyti perversmą, kuris primena 2021 metų sausio 6 dieną JAV Kapitolijuje kilusias D. Trumpo šalininkų riaušes.

Ataskaitoje tvirtinama, kad Brazilija „pakenkė demokratinėms diskusijoms, apribodama prieigą prie internetinio turinio, kuris laikomas „kenkiančiu demokratijai“.“

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Pietų Afrikoje, kur D. Trumpas palaiko baltųjų mažumos reikalus, teisių padėtis „ženkliai pablogėjo“.

Pietų Afrikos Respublika pasmerkė šią ataskaitą kaip „labai ydingą“.

„Amnesty International USA“ atstovė Amanda Klasing teigė, kad ataskaita siunčia „šiurpią žinią“, jog Jungtinės Valstijos ignoruos piktnaudžiavimus, jei tai atitiks jų politinę darbotvarkę.

„Mes kritikavome ankstesnes ataskaitas, kai to reikėjo, bet dar niekada nematėme tokios ataskaitos“, – sakė ji.