Per daugiau nei dvi valandas trukusį posėdį teisėjai išklausė prezidento administracijos ir jos oponentų argumentus. Kada teismas priims sprendimą, kol kas lieka neaišku. JAV žiniasklaida pranešė, kad jo gali tekti palaukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

„Bylos esmė – apie mokesčių įvedimas amerikiečiams, o tai visada buvo pagrindinė Kongreso prerogatyva“, – posėdyje sakė vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas, paskirtas respublikonų prezidento George'o W. Busho.

Ši byla susijusi su konkrečioms šalims įvestais muitais, kuriuos D. Trumpas pirmą kartą paskelbė balandžio mėnesį ir kurie taikomi dešimtims JAV prekybos partnerių. Vėliau prezidento administracija kai kurias normas pakoregavo.

Remdamasis 1977 m. aktu dėl ekonominių galių tarptautinės nepaprastosios padėties atveju (IEEPA), D. Trumpas teigė, esą prekybos deficitas su kitomis šalimis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl muitai yra pateisinami be Kongreso pritarimo. Apeliacinis teismas su šiuo argumento nesutiko, teigdamas, kad muitai yra Kongreso prerogatyva, taip suduodamas smūgį D. Trumpo agresyviai prekybos politikai.

Savo apeliaciniame skunde D. Trumpo administracija dabar teigia, kad šios muitų nustatymo teisės atėmimas iš prezidento keltų pavojų prekybos susitarimams su pagrindinėmis partnerėmis, nes šie buvo pasiekti dėl jų priešinimosi siūlomiems muitams.

Ypač kritiškai apie prezidento administracijos argumentus atsiliepė teisėjai Amy Coney Barrett ir Neilas Gorsuchas, kuriuos abu paskyrė pats D. Trumpas. Jie klausė, kodėl beveik visos JAV prekybos partnerės buvo traktuojamos kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Noriu jūsų paklausti apie neįprastą grėsmę, apie kurią dar nekalbėjome, – atsakomuosius muitus“, – savo klausimą pradėjo A. C. Barrett.

„Ar jūs teigiate, kad kiekvienai šaliai reikėjo taikyti muitus dėl grėsmės gynybai ir pramonės bazei? turiu galvoje Ispaniją, Prancūziją“, – teisėja klausė JAV prezidento administracijos poziciją gynusio generalinio prokuroro pavaduotojo D. Johno Sauerio.

„Aš galėčiau tai suprasti kai kurių šalių atveju, bet paaiškinkite man, kodėl tokiai daugybei šalių turėjo būti taikoma atsakomųjų muitų politika?“ – toliau klausė A. C. Barrett.

N. Gorsuchas įspėjo apie pavojų, kylantį dėl vienašališko galios perėjimo prezidento naudai Kongreso sąskaita, nes pagal šalies konstituciją Kongresas yra vyriausybės šaka, turinti teisę rinkti mokesčius ir muitus.

Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV Aukščiausiasis Teismas nuo trečiadienio vertina argumentus dėl to, ar daugybė D. Trumpo muitų buvo įvesti teisėtai. Ši istorinės bylos baigtis gali arba sutvirtinti prieštaringai vertinamą prezidento ekonominę darbotvarkę arba ją sužlugdyti.

Šioje byloje ant kortos pastatyti milijardai dolerių pajamų iš muitų ir svarbus D. Trumpo prekybos karų svertas, o konservatyvių pažiūrų teisėjų daugumą turinčiam teismui vėl tenka nagrinėti teisinį iššūkį prezidento galioms.

JAV prezidentas šią bylą jau pavadino „viena svarbiausių JAV istorijoje“ ir įspėjo apie pragaištį, kuri grėstų panaikinus jo muitus.

„Ši byla, tiesiogine prasme, yra gyvybės ir mirties klausimas mūsų šaliai“, – antradienį savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.