Izraelyje kaukiančios sirenos įspėjo apie atskriejančias Irano raketas, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ketvirtadienį virš Abu Dabio perėmus raketą nuo krintančių nuolaužų žuvo du ir buvo sužeisti trys žmonės.
Pramonės ekspertai teigia, kad Iranas įgyvendina „de facto mokesčių rinkimo punktų režimą“, kai kai kurie laivai už plaukimą per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo taikos metu gabenama 20 proc. visos parduodamos naftos ir gamtinių dujų, moka Kinijos juaniais.
Tuo tarpu smogiamoji grupė, kurios pagrindą sudaro desantinis laivas „USS Tripoli“, su maždaug 2,5 tūkst. jūrų pėstininkų priartėjo prie Artimųjų Rytų. Taip pat į regioną nurodyta vykti mažiausiai 1 tūkst. desantininkų iš 82-osios oro desanto divizijos.
Karių judėjimas negarantuoja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) panaudos jėgą, siekdamas priversti Iraną atverti sąsiaurį ir nutraukti išpuolius prieš Persijos įlankos arabų valstybes.
D. Trumpas anksčiau dislokavo dideles pajėgas Karibų jūros regione, prieš JAV kariuomenei sausį įkalinant buvusį Venesuelos lyderį Nicolas Maduro (Nikolą Madurą). Šiuo metu manoma, kad JAV daugiausia dėmesio skiria galimam Irano naftos terminalo Chargo saloje ar kitų objektų netoli sąsiaurio užėmimui.
JAV karinio jūrų laivyno admirolas Bradas Cooperis (Bradas Kuperis), vadovaujantis amerikiečių pajėgoms regione, sakė, kad jo pajėgos nuo vasario 28 dienos, kai Izraelis ir JAV pradėjo karą, smogė daugiau nei 10 tūkst. taikinių, sunaikindamos 92 proc. didžiausių Irano laivų ir daugiau nei du trečdalius šalies raketų, dronų bei karinio jūrų laivyno gamybos objektų.
„Mes dar nebaigėme, – vaizdo pranešime teigė JAV centrinei vadovybei vadovaujantis B. Cooperis. – Esame kelyje į visišką platesnio Irano karinio aparato sunaikinimą.“
„De facto mokesčių rinkimo punktas“
Gniauždamas eismą per Hormūzo sąsiaurį, vedantį iš Persijos įlankos į atvirą vandenyną, Iranas blokuoja laivus, kuriuos laiko susijusiais su JAV ir Izraelio karo veiksmais, tačiau praleidžia nedidelę dalį kitų.
Naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“, kurios abi yra artimos Irano sukarintai Revoliucinei gvardijai, citavo įstatymų leidėją Mohammadrezą Rezaei Kouchi (Mohamadrezą Rezajį Kučį), sakiusį, kad parlamentas siekia oficialiai įtvirtinti mokesčių už laivų praleidimą rinkimo procesą.
„Mes užtikriname jo saugumą, todėl natūralu, kad laivai ir naftos tanklaiviai turėtų mokėti tokius mokesčius“, – cituojamas jis.
„Lloyd's List Intelligence“ tai pavadino „de facto mokesčių rinkimo punktų režimu“.
Laivybos žvalgybos įmonė nurodė, kad laivai turi pateikti krovinių sąrašus, įgulos duomenis ir kelionės tikslą Irano gvardijai, kad ši patikrintų dėl sankcijų, atliktų krovinių suderinamumo patikrinimus, kuriuose šiuo metu pirmenybė teikiama naftai, o ne visoms kitoms prekėms, ir atliktų tai, kas apibūdinama kaip „geopolitinis patikrinimas“.
„Nors ne visi laivai moka tiesioginį mokestį, mažiausiai du laivai tai padarė, o atsiskaitoma juaniais“, – nurodė „Lloyd's List“, turėdama omenyje Kinijos valiutą.
Irano vykdoma sąsiaurio kontrolė ir nesiliaujantys išpuoliai prieš Persijos įlankos regiono energetikos infrastruktūrą lėmė naftos kainų šuolį ir padidino nerimą dėl pasaulinės energetikos krizės. Tarptautinio standarto „Brent“ rūšies nafta ketvirtadienio rytą buvo parduodama po 104 JAV dolerius (120,56 euro) – daugiau nei 40 proc. brangiau nei karo pradžios dieną.
„Kad būtų visiškai aišku, šis karas yra katastrofa pasaulio ekonomikoms“, – žurnalistams per vizitą Australijoje sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).
Beje, jie derasi ir labai nori sudaryti susitarimą. Tačiau jie bijo tai pasakyti, nes mano, kad juos nužudys savi žmonės.
Prieštaringi pranešimai apie derybas su Iranu
Naudodamasis Pakistanu kaip tarpininku, Vašingtonas perdavė Iranui penkiolikos punktų paliaubų pasiūlymą, kuriame numatytas ir Hormūzo sąsiaurio atidarymas.
D. Trumpas, kalbėdamas lėšų rinkimo renginyje trečiadienio vakarą Vašingtone, tvirtino, kad Iranas vis dar nori sudaryti susitarimą.
„Beje, jie derasi ir labai nori sudaryti susitarimą. Tačiau jie bijo tai pasakyti, nes mano, kad juos nužudys savi žmonės“, – teigė D. Trumpas.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) interviu valstybinei televizijai sakė, kad jo vyriausybė nedalyvauja derybose dėl karo užbaigimo, „ir mes neplanuojame jokių derybų“.
A. Araghchi teigė, kad JAV bandė siųsti žinutes Iranui per kitas valstybes, „tačiau tai nėra nei pokalbis, nei derybos“.
Tuo tarpu Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras (Išakas Daras) ketvirtadienį pareiškė, kad siekiant užbaigti karą su Iranu vyksta netiesioginės derybos, kuriose Islamabadas atlieka tarpininko vaidmenį.
Irano valstybinės televizijos anglų kalba transliuojantis kanalas „Press TV“ pranešė, kad Iranas turi savo penkių punktų pasiūlymą, į kurį įtrauktas „suverenitetas Hormūzo sąsiauryje“.
Izraelio oro smūgių banga, Iranui apšaudant Persijos įlankos kaimynes
Izraelis pranešė, kad anksti ketvirtadienį įvykdė atakų bangą prieš Irano infrastruktūrą, Teherane buvo girdėti oro gynybos sistemos, o apie stiprius smūgius taip pat pranešta aplink Isfahaną – miestą, esantį maždaug už 330 km į pietus nuo Irano sostinės.
Isfahane yra pagrindinė Irano oro pajėgų bazė ir kiti kariniai objektai, taip pat vienas iš branduolinių objektų, kuriuos JAV bombardavo per dvylika dienų trukusį karą tarp Izraelio ir Irano birželį.
Ketvirtadienio rytą labai anksti kai kuriose Tel Avivo dalyse ir centriniuose Izraelio miestuose kaukė sirenos, o vėliau Jeruzalėje pasigirdo sprogimai. Gelbėtojai teigė, kad per sprogimą Kfar Kasime buvo sužeisti du žmonės.
Saudo Arabijos gynybos ministerija paskelbė, kad virš nafta turtingos Rytų provincijos perėmė kelis dronus, o Bahreinas pranešė užgesinęs gaisrą rajone, kuriame yra Bahreino tarptautinis oro uostas.
Nuo karo pradžios Irane žuvo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, teigia šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Izraelyje žuvo 20 žmonių, o Libane taip pat žuvo trys Izraelio kariai, įskaitant vieną, apie kurio mirtį pranešta ketvirtadienį. Žuvo mažiausiai trylika amerikiečių karių. Okupuotame Vakarų Krante žuvo keturi žmonės, o Persijos įlankos arabų valstybėse – 20.
Libane žuvo beveik 1,1 tūkst. žmonių, skelbia pareigūnai. Irake, kur į konfliktą įsitraukė Irano remiamos grupuotės, žuvo 80 saugumo pajėgų narių.
Naujausi komentarai