„Nežinau. Na, gal pranešiu jums tam tikru laiku. Manau, kad Rusija nori tai užbaigti, tačiau gali būti, jog jie vilkina“, – „Newsmax“ vedėjui Gregui Kelly sakė D. Trumpas.
„Žinai, aš tai jau dariau metų metus. Nenoriu pasirašyti kontrakto, noriu kaip ir likti žaidime, tačiau galbūt aš nenoriu to padaryti taip (...) nesu tikras“, – tvirtino D. Trumpas, turėdamas omenyje, kad jam gerai pažįstama tokia vilkinimo strategija.
„Bet ne, manau, kad Rusija nori tai užbaigti ir manau, kad (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis dabar nori tai užbaigti“, – teigė respublikonas.
D. Trumpas G. Kelly tvirtino, jog abi pusės per savaitę vidutiniškai netenka apie 2,5 tūkst. karių.
„Jie nėra amerikiečiai, tačiau iš tos pusės man tai nesvarbu“, – teigė D. Trumpas.
„Aš matau mūšių laukų nuotraukas. Geriau išvis jų nematyčiau. Lauke išsibarsčiusios rankos ir kojos. Naudojama ginkluotė yra absurdiška. Dabar labai svarbūs dronai (...) ir aš tiesiog noriu, kad visa tai sustotų“, – pridūrė JAV prezidentas.
Ko pasiekta iki šiol?
Rusija ir Ukraina antradienį per JAV tarpininkaujamas derybas susitarė sustabdyti karinius smūgius Juodojoje jūroje ir prieš energetikos objektus, pranešė Vašingtonas.
Tai turėtų sumažinti spaudimą žemės ūkio produkcijos eksportui ir bus pirma konkreti paskata Maskvai.
Amerikiečių derybininkai tris dienas Saudo Arabijos sostinėje Rijade atskirai bendravo tai su Rusijos, tai su Ukrainos delegacijomis.
Pareiškime Baltieji rūmai nurodė, kad abi šalys „sutiko užtikrinti saugią laivybą, nebenaudoti jėgos ir neleisti naudoti komercinių laivų kariniams tikslams Juodojoje jūroje“.
Jungtinės Valstijos sakė, kad taip pat ieškos būdų įgyvendinti smūgių energijos infrastruktūrai abiejose šalyse draudimą.
Tuo metu Kremlius sakė, kad susitarimas sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje galėtų įsigalioti tik atšaukus suvaržymus Rusijos žemės ūkio sektoriui.
Kremliaus teigimu, Rusija ir JAV sutarė, kad prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę nustatytos 30 dienų paliaubos dėl energetikos sektoriaus taikomos vamzdynams, elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo, jog dar per anksti pasakyti, ar susitarimai veiks, bet pavadino juos teisingais žingsniais.
Jis diplomatijos ėmėsi smarkiai spaudžiamas D. Trumpo, kuris trumpam buvo uždraudęs teikti Ukrainai JAV pagalbą ir žvalgybinę informaciją.
V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive sakė, kad derybose taip pat aptartas trečiųjų šalių įtraukimo prižiūrėti būsimas paliaubas klausimas.
Pasak jo, Turkija, kuri išlaikė kontaktus ir su rusais, ir su ukrainiečiais, galėtų prižiūrėti padėtį Juodojoje jūroje, o kokia nors Artimųjų Rytų šalis galėtų prižiūrėti susitarimą dėl energetikos sektoriaus.
Pasiūlymas dėl žemės ūkio
Sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas tiesiogiai kalbėjosi su V. Putinu, nutraukdamas Rusijos lyderio izoliaciją Vakaruose dėl jo invazijos į Ukrainą.
Baltieji rūmai pranešė, kad susitarimai padės Rusijos žemės ūkio produkcijai ir trąšoms sugrįžti į pasaulio rinką. Tai pirmas konkretus JAV žingsnis dėl Rusijos mainais į įsitraukimą.
JAV niekada neįvedė tiesioginių sankcijų Rusijos žemės ūkio produkcijai, bet suvaržė prieigą prie mokėjimų sistemų, naudojamų tarptautinėms transakcijoms.
Šis klausimas tapo svarbia tema Rusijai – ji pasakė besivystančioms šalims, kad JAV politika, o ne karas didina kainas.
Maskva teigė, kad susitarimas įsigalios po to, kai bus „panaikinti sankcijų apribojimai“ Rusijos Žemės ūkio bankui ir kitoms „tarptautinėje maisto produktų prekyboje dalyvaujančioms finansų įstaigoms“, ir tik po to, kai jos vėl bus prijungtos prie tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
V. Zelenskis sakė nežinantis visų JAV sprendimo detalių, bet išreiškė nerimą.
„Manome, kad tai pozicijos silpninimas ir sankcijų silpninimas“, – sakė jis.
Ukrainiečių gynybos ministras Rustemas Umerovas, kuris dalyvavo derybose Saudo Arabijoje su JAV pareigūnais, sakė, kad susitarimo dėl Juodosios jūros detalės dar derinamos.
Jis taip pat įspėjo, kad jei rusų karo laivai pajudės iš rytinės Juodosios jūros dalies, „Ukraina turės visišką teisę panaudoti savigyną“.
Ukraina anksčiau šį mėnesį sutiko su JAV pasiūlytu besąlygišku ugnies nutraukimu, bet Rusija jį atmetė. Kyjivas apkaltino Maskvą norint iš pradžių užsitikrinti didesnį pranašumą mūšio lauke.
„Napoleonas ir Hitleris“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas niekaip neparodė, kad Maskva būtų linkusi sutikti su platesnės apimties ugnies nutraukimu, ir akcentavo laivybą Juodojoje jūroje.
Pagal ankstesnį susitarimą, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos (JT), iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išplukdyti milijonus tonų grūdų ir kitų maisto produktų, bet Rusija skundėsi, kad tai nebuvo naudinga jos prekybai.
Prieš JAV pranešimą dėl žemės ūkio produkcijos eksporto S. Lavrovas kaltino Vakarų šalis, kad jos kaip „Napoleonas ir Hitleris“ bando suvaržyti Rusiją.
V. Zelenskis sakė, jog būsimame viršūnių susitikime Paryžiuje tikisi aiškumo dėl to, kurios šalys galėtų skirti taikdarių prižiūrėti galimus paliaubų susitarimus.
Derybos Saudo Arabijoje buvo surengtos Rusijai ir Ukrainai intensyvinant atakas mūšio lauke. Ukraina pranešė, kad jos oro gynybos daliniai numušė 78 iš 139 antradienį Rusijos paleistų dronų.
Ukrainos šiaurės rytuose esančio Sumų miesto pareigūnai paskelbė, kad per Rusijos smūgį, surengtą pirmadienį, buvo sužeistas 101 žmogus, tarp jų 23 vaikai.
Smogta gyvenamajam rajonui šiame mieste netoli Rusijos sienos. Rijade tuo metu vyko derybos.
Rusija kai kuriuose fronto ruožuose jau kelis mėnesius stumiasi į priekį, o antradienį paskelbė užėmusi dar du kaimus Ukrainos pietuose ir rytuose.
Trečiadienį Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį numušė 56 iš 117 rusų paleistų dronų ir kad dar 48 dronai nepasiekė taikinių.
