„Mes visi skubame, kad tai įvyktų, ir, žinote, manau, kad viskas iš tiesų juda labai greitai“, – žurnalistams sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris (Metju Vitakeris).

„Tačiau negaliu patvirtinti datos, kada visa tai bus padaryta“, – pridūrė jis.

Pirmadienį D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.

Šis žingsnis laikomas posūkiu Baltųjų rūmų šeimininko pozicijoje Ukrainos atžvilgiu – jis teigia, kad jo kantrybė dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesugebėjimo sustabdyti jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus invazijos išseko.

Europos šalys, įskaitant Vokietiją, Norvegiją, Nyderlandus, Daniją ir Švediją, pareiškė norą pirkti ginklų iš JAV ir perduoti juos Ukrainai.

Tačiau kyla klausimų, iš kur „Patriot“ sistemos būtų atgabentos ir kaip greitai jos galėtų būti pristatytos į Ukrainą, kuri šiuo metu patiria suintensyvėjusias Rusijos dronų ir raketų atakas.

M. Whitakeris nurodė, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos – JAV svarsto galimybę parduoti Ukrainai savo karinėse atsargose jau turimas „Patriot“ sistemas.

„Niekada neketiname Jungtinėms Valstijoms sudaryti nepalankios strateginės padėties ir pasirūpinsime, kad turėtume viską, ko mums reikia“, – pareiškė jis.

„Kartu, manau, visi pripažįstame, kad šiuo metu Ukrainai beviltiškai ir nedelsiant reikia karinių pajėgų mūšio lauke ir siekiant apsaugoti savo miestus“, – pridūrė JAV pasiuntinys prie NATO.

Taip pat svarstomi alternatyvūs sprendimai – siūloma, kad Europos valstybės jau dabar perduotų savo sistemas Ukrainai, o JAV joms vėliau pirmumo tvarka tiektų pakaitines.