JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pareiškė, kad Vašingtono palaikymas Ukrainai atskleidžia Amerikos galią ir diplomatiją, lėmusią Maskvos izoliaciją ir jos ekonomikos nuosmukį. Savo metinėje kalboje B. Obama taip pat akcentavo kovą su teroristais ir išdėstė JAV progresyvios ekonomikos programą.

Didieji negali engti mažųjų

„Mes laikomės principo, kad didesnės šalys negali engti mažųjų – priešindamiesi Rusijos agresijai, palaikydami Ukrainos demokratiją ir drąsindami mūsų NATO sąjungininkes“, – sakė prezidentas JAV įstatymų leidėjams savo metinėje kalboje „Apie padėtį Sąjungoje“.

Šie jo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Kijevas apkaltino Rusiją, kad jos pajėgos atakavo Ukrainos vyriausybės karius, įsiveržusios į prorusiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną ir pažeisdamos rugsėjį pasirašytą paliaubų susitarimą.

Šie kaltinimai, kurių Maskva nekomentavo, gali padidinti įtampą trečiadienį Berlyne numatytose sudėtingose derybose, per kurias bus siekiama susitarti, kad būtų nutrauktos atsinaujinusios įnirtingos kautynės konflikte, kuris jau nusinešė daugiau kaip 4,8 tūkst. žmonių gyvybių, o dar apie milijoną gyventojų privertė palikti savo namus.

Po pernai Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos JAV ir Europos Sąjunga keliais etapais įvedė virtinę sankcijų Rusijai, kuri kaltinama palaikanti prorusiškus separatistus rytų Ukrainoje, siųsdama jiems ginklų ir kovotojų.

B.Obama pažymėjo, kad praeitais metais jo kritikai teigė, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresija yra meistriškas strategijos ir galios demonstravimas“.

„Ką gi, šiandien Amerika stovi stipri ir vieninga su savo sąjungininkais, o Rusija yra izoliuota, jos ekonomika – ištikta nuosmukio“, – sakė JAV lyderis.

„Būtent taip Amerika vadovauja – ne smarkaudama, o su atkakliu, pastoviu ryžtu“, – pabrėžė jis.

Pažadėjo išpildyti savo pažadą

JAV vadovas antradienį pažadėjo išpildyti savo pažadą uždaryti karinį kalėjimą Gvantanamo įlankoje, sakydamas, kad atėjo „laikas užbaigti šį darbą“.

B.Obama pastarosiomis savaitėmis atnaujino pastangas iškeldinti kalinius iš to sulaikymo centro, įkurto JAV karinių jūrų pajėgų bazėje Kubos pietryčiuose.

Nuo praeitos savaitės, kai buvo atliktas dar penkių kalinių perkėlimas, 122 asmenys tebėra laikomi Gvantanamo įlankos kalėjime, kuris buvo įkurtas laikyti sučiuptiems įtariamiems teroristams po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

„Būdami amerikiečiai, esame smarkiai įsipareigoję užtikrinti teisingumą. Nėra jokios prasmės išleisti po tris milijonus dolerių kiekvienam kaliniui, kad išlaikytume veikiantį kalėjimą, kurį smerkia pasaulis ir kuriuo teroristai naudojasi verbuoti naujus kovotojus“, - sakė B.Obama savo metinėje kalboje „Apie padėtį Sąjungoje“.

„Kai tapau prezidentu, mes atsakingai dirbome, kad sumažintume Gvantanamo kalinių skaičių perpus. Dabar atėjo laikas užbaigti šį darbą. Ir mano ryžtas jį uždaryti neatslūgs“, – žadėjo jis.

B.Obamos pastangos uždaryti jau 13 metų veikiantį kalėjimą stringa dėl pasipriešinimo Kongrese ir sunkumų ieškant vietos perkelti kalinius, kurie dažnai būna nepageidaujami savo tėvynėje.

Apie pusė Gvantaname likusių kalinių jau dabar galėtų būti perkelti į savo tėvynę arba trečiąsias šalis. Daugelis tų žmonių yra Jemeno piliečiai. JAV pareigūnai nelinkę jų grąžinti į tą neramumų tebekrečiamą šalį, išliekant susirūpinimui dėl saugumo.

Tarp kalinių, kurių paleidimui nebuvo pritarta, yra apie 10 „ypač svarbių sulaikytųjų“, įskaitant rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju pasiskelbusį Khalidą Sheikhą Mohammedą (Chalidą Šeichą Mohamedą) ir keturis kitus kaltinamuosius toje pačioje byloje, kurių laukia karinis teismas.

Išdėstė progresyvios ekonomikos programą

JAV prezidentas, neįbaugintas naujosios respublikonų daugumos Kongrese, antradienio vakarą išdėstė ambicingus planus daugiau nuveikti dėl neturtingų ir viduriniosios klasės amerikiečių bei užbaigti įnirtingas politines rietenas, ženklinusias ankstesnius šešerius jo darbo šalies vadovo poste metus.

Skaitydamas Kongrese savo metinį pranešimą „Apie padėtį Sąjungoje“, kuris buvo transliuojamas nacionalinės televizijos ir labai priminė rinkimų kampanijos kalbą, prezidentas padėtį ir perspektyvas vertino optimistiškai.

B.Obama kalbėjo apie milijonus sukurtų naujų darbo vietų, santūriai didėjančius atlyginimus ir akcijų rinką, kuri atsigavo, Amerikai brendant iš Didžiosios recesijos, ištikusios šalį, kai jis pradėjo savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose 2009 metais.

Prezidentas taip pat ragino kurti „geresnę politiką, kurioje apeliuotume į vienas kito elementarų padorumą, o ne mūsų primityviausias baimes“.

B.Obama pabrėžė, kad amerikiečiams atėjo laikas „perversti puslapį“ po ekonomikos rūpesčių, terorizmo ir ilgai užsitęsusių karų metų.

Savo šeštajame metiniame pranešime prezidentas taip pat apžvelgė planuojamas naujas mokesčių politikos priemones, kurios smogtų turtingiausiems amerikiečiams, bet palengvintų naštą viduriniajai klasei.

Skelbdamas naują pagarba grindžiamų santykių etapą, B.Obama išdėstė programą, rodančią, kad jis neketina apkarpyti savo planų respublikonų prioritetų naudai.

Nors prezidentas ragino pereiti prie „geresnės politikos“ Vašingtone ir žadėjo bendradarbiauti su respublikonais, jis taip pat gyrė demokratų ekonominius pasiūlymus, turinčius palengvinti paprastų amerikiečių pragyvenimą, taip pat žadėjo blokuoti respublikonų pastangas atšaukti jo svarbiausius pasiekimus – ypač sveikatos apsaugos sistemos ir finansų reformų įstatymus.

„Negalime sukelti pavojaus šeimų saugumui, atimdami jų sveikatos draudimą, panaikindami naująsias Volstrito taisykles arba atnaujindami ankstesnius mūšius dėl imigracijos, kai mums reikia sutaisyti sistemą, – sakė B.Obama. – Ir jeigu ant mano stalo atsidurs teisės aktas, kuriuo mėginama įvykdyti kurį nors iš tų dalykų, aš jį vetuosiu.“

„Dabar turime rinktis, kokie norime būti tolesnius 15 metų ir ateinančius dešimtmečius“, – perspėjo B.Obama.

Didesni mokesčiai turtingiesiems 

Artėjančių 2016 metų prezidento rinkimų nuotaikos buvo aiškiai jaučiamos priešpaskutiniame B.Obamos metiniame pranešime, kuriame dėmesys buvo sutelktas į jo pastangas panaudoti mokesčių politiką siekiant sumažinti ekonominius rūpesčius, patiriamus sunkiai besiverčiančių, mažas pajamas gaunančių amerikiečių ir šalyje mažėjančios viduriniosios klasės.

B.Obama pasiūlė padidinti mokesčius turtingiesiems amerikiečiams, o didžiąją dalį papildomų valstybės pajamų nukreipti programoms, turinčioms padėti mažas ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams, kurių atlyginimai jau kelerius metus buvo įšaldyti. Šis jo pasiūlymas drąsus, bet prieš mokesčių didinimą nusistatę respublikonai veikiausiai nesiims vykdyti prezidento plano.

B.Obama savo kalboje, kurios per televiziją klausėsi dešimtys milijonų amerikiečių, pabrėžė didėjančios ekonominės nelygybės problemą, tikriausiai tapsiančią vienu iš pagrindinių klausimų per artėjančią prezidento rinkimų kampaniją, kurioje spręsis, kad taps dabartinio šalies lyderio įpėdiniu.

„Ar pritarsime ekonomikai, kurioje tik nedaugeliui iš mūsų įspūdingai sekasi? – klausė B.Obama. – Ar įsipareigosime ekonomikai, kuri generuoja didėjančias pajamas ir galimybes kiekvienam, dedančiam pastangas?“

Atsakydamas į savo paties klausimą, B.Obama sakė: „Taigi, sprendimas aiškus. Viduriniosios klasės ekonomika veikia. Galimybių išplėtimas veikia. Ir tos priemonės toliau veiks – kol politika nestos skersai kelio.“

Respublikonai netruko atsakyti.

„Amerikiečiai kentėjo, bet kai mes reikalaudavome sprendimų, Vašingtonas pernelyg dažnai atsakydavo ta pačia priplėkusia mąstysena, kuri vedė į žlugusias priemones, tokias kaip „Obamacare“, – pareiškė naujoji Ajovos senatorė Joni Ernst (Džoni Ernst), turėdama omenyje B.Obamos inicijuotą sveikatos apsaugos reformą. – Ta mąstysena mums pelnydavo taškų politinėse kalbose, bet nesuteikdavo rimtų sprendinių.“

Prezidentas, kurio partija patyrė skaudų smūgį per lapkritį vykusius kadencijos vidurio rinkimus, kai demokratai prarado kontrolę Senate, po tos nesėkmės netikėtai suaktyvėjo, o jo populiarumas šiek tiek padidėjo.

B.Obama jau pažadėjo vetuoti septynis teisės aktus, parengtus naujos sudėties respublikonų kontroliuojamo Kongreso ir susijusius su įvairiomis sritimis, pradedant pastangomis nutiesti prieštaringai vertinamą naftotiekį „Keystone XL“ iš Kanados į JAV Meksikos įlankos pakrantę ir baigiant mėginimu paralyžiuoti jo pasiūlytą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką biudžeto suvaržymais, kurie taip pat paverstų niekais prezidento įsakus dėl imigracijos sistemos reformos.

Šalies vadovas taip pat žada blokuoti Kongreso pastangas paskelbti naujas sankcijas Iranui – tuo metu, kai vyksta derybos dėl Teherano branduolinės programos neutralizavimo, kad šiitiška respublika negalėtų susikurti atominio arsenalo.

Prezidento metiniame pranešime dominavo ekonomikos klausimai, bet B.Obama taip pat kalbėjo apie savo neseniai priimtą sprendimą normalizuoti diplomatinius santykius su Kuba ir prašė naujo Kongreso pritarimo bei lėšų karinei kampanijai prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje.

„Raginu šį Kongresą parodyti pasauliui, kad esame vieningi šioje misijoje, priimant sprendimą, kuris leistų naudoti jėgą prieš ISIL“, – sakė B.Obama, naudodamas alternatyvų „Islamo valstybės“ akronimą.

Prezidentas taip pat ragino priimti teisės aktus, kurie leistų padidinti kibernetinį saugumą.

Bet to, demonstruodamas retą atotrūkį nuo savo partijos pozicijos, B.Obama dar kartą paragino paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos sutarčių su Azija ir Europa, sulaukdamas daugiau plojimų iš prekybos liberalizavimui pritariančių respublikonų negu iš skeptiškai nusiteikusių demokratų.

Nors respublikonai veikiausiai nepriims naujųjų pasiūlymų dėl mokesčių, B.Obama tokiu būdu pastatys savo oponentus į nepatogią padėtį, nes jiems teks blokuoti iniciatyvas, kurios galėtų suteikti platesnių ekonominių lengvatų viduriniajai klasei. Prezidentas pateikia tvirtą argumentą, kad JAV ekonomika tvirtai žengia į atsigavimą, bet viduriniosios klasės amerikiečiai padėties pagerėjimo dar nepajautė.

Prašo įgaliojimų išplėsti karą prieš IS

JAV prezidentas savo metinėje kalboje pažadėjo nenuilstamai persekioti teroristus nuo „Pakistano iki Paryžiaus gatvių“ ir paragino Kongresą suteikti jam naujus įgaliojimus kariauti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Savo kalboje „Apie padėtį Sąjungoje“ B.Obama teigė, kad JAV karinis vadovavimas Irake ir Sirijoje nebeleidžia „Islamo valstybei“ užimti naujų teritorijų, ir prašė įstatymų leidėjų balsuoti už baujus įgaliojimus vykdyti karo veiksmus, tokiu būdu „parodant pasauliui, kad esame vieningi šioje misijoje“.

Respublikonų įstatymų leidėjai sakė esantys pasiruošę bendradarbiauti su prezidentu dėl tokio nutarimo, jeigu jis pateiks šį pasiūlymą Kapitolijui.

B.Obama savo kalboje pabrėžė, kad Amerika kare su terorizmu po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų išmoko „brangiai kainavusių pamokų“, į kurias jis dabar atsižvelgia, planuodamas veiksmus prieš IS ekstremistus.

„Užuot įsitraukę į dar vieną antžeminį karą Artimuosiuose Rytuose, mes vadovaujame plačiai koalicijai, kurioje esama arabų šalių, kad susilpnintume ir galiausiai sunaikintume šią teroristų grupuotę“, – sakė B.Obama.

„Taip pat palaikome nuosaikiąją opoziciją Sirijoje, kuri gali mums pagelbėti šiose pastangose, ir visur padedame žmonėms, kurie priešinasi bankrutavusiai smurtu paremto ekstremizmo ideologijai. Šioms pastangoms prireiks laiko. Joms reikės susitelkimo. Tačiau mums pasiseks“, - pabrėžė jis.

B.Obama sakė esanti įsitikinęs, kad reikia žengti į priekį, naudojant „išmanesnį Amerikos vadovavimą“, apjungiantį karinę galią ir tvirtą diplomatiją.

„Būtent taip Amerika vadovauja – ne smarkaudama, o su atkakliu, pastoviu ryžtu, – sakė jis. – Kai priimame skubotų sprendimų, reaguodami į (žiniasklaidos) antraštes, užuot pasinaudoję savo galvomis; kai pirmasis atsakas į iššūkį yra mūsų kariuomenės pasiuntimas – tuomet rizikuojame įsitraukti į nebūtinus konfliktus ir nepaisyti platesnės strategijos, kuri mums reikalinga siekiant saugesnio, labiau klestinčio pasaulio. Mūsų priešai nori, kad elgtumės būtent taip.“

B.Obama taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos stovi „petys į petį su žmonėmis visame pasaulyje, į kuriuos taikėsi teroristai, nuo mokyklos Pakistane iki Paryžiaus gatvių“, primindamas apie neseniai pasaulį sukrėtusias žudynes vienoje Pakistano mokykloje ir kruvinus džihadistų išpuolius Paryžiuje.

„Mes toliau medžiosime teroristus ir ardysime jų tinklus, pasilikdami teisę veikti vienašališkai. Tai nepaliaujamai darėme nuo tada, kai aš pradėjau eiti šias pareigas, siekdami pašalinti teroristus, keliančius tiesioginę grėsmę mums ir mūsų sąjungininkams“, – pabrėžė B.Obama.

Rusijos atsakas JAV

Rusija trečiadienį pažėrė griežtos kritikos JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) metiniam pranešimui, pareiškusi, kad jis atskleidžia Jungtinių Valstijų siekį dominuoti pasaulio reikaluose.

„Amerikiečiai nustatė kursą į konfrontaciją; jie absoliučiai nekritiškai vertina savo pačių žingsnius“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje.

„Vakarykštis Baracko Obamos kreipimasis rodo, kad (Amerikos) filosofijos centre yra tik vienas dalykas: mes esame svarbiausi, o visi kiti privalo tai pripažinti“, - sakė jis.

„Tai truputį nešiuolaikiška ir neatitinka dabartinės tikrovės; tai rodo, kad Jungtinės Valstijos vis dėlto nori dominuoti pasaulyje, o ne būti pirmosiomis tarp lygių“, – pridūrė S. Lavrovas.
Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas sakė esantis įsitikinęs, kad toks Vašingtono požiūris pasikeis.

„Ko gera, tai permainai reikės nemažai laiko, tačiau ateis suvokimas, kad šios pozicijos neįmanoma amžinai palaikyti“, – pabrėžė jis.

S.Lavrovas taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos jokios problemos neįstengia išspręsti vien savo jėgomis.

„Jos formuoja koaliciją – taip buvo Irake ir taip dabar vyksta jų kovoje su vadinamąja „Islamo valstybe“ ... Jie komanduoja Europai – taip pat dėl Rusijos – tai įaugę jiems į kraują“, – aiškino ministras.