Suomija – daugiausia patirties statant ledlaužius turinti NATO šalis. Be šių milžiniškų ekstremaliomis sąlygomis galinčių plaukti laivų Jungtinės Valstijos beviltiškai pralaimėtų kovą dėl Arkties.
Ledlaužių dvikova
Praėjusią savaitę paviešintoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje daug dėmesio skirta Arkties regionui, dėl kurio lenktyniavimas vyksta visu pajėgumu. Viena vertus, tai susiję su ekonominiais interesais: tirpstant ledui, atsiveria naujų Šiaurės Rytų perėjos galimybių – prekybos kelias tarp Azijos ir Europos sutrumpėja tūkstančiais kilometrų. Be to, regione esama didelių žaliavų telkinių. Tačiau nauju geostrateginių žaidimų lauku virtusioje Arktyje kol kas pirmuoju smuiku griežia Rusija.
Šiame regione Maskva dar 2007 m. pradėjo didinti savo pajėgumus, pastatė keletą naujų karinių bazių, įrengė priešlėktuvines gynybos sistemas. 2022 m. liepą priimtoje Rusijos jūrų doktrinoje Arktis pavadinta vienu svarbiausių prioritetų, kuris bus ginamas visomis priemonėmis. Ne be pagrindo: Arkties regiono uostuose yra dislokuotas Rusijos Šiaurės laivynas, lemiantis Maskvos branduolinio atsakomojo smūgio pajėgumus.
Į Arktį pastaraisiais metais aktyviai pretenduoja ir Pekinas. Nors geografiškai ir yra nutolusi, Kinija save vadina „beveik Arkties valstybe“ ir tai bando įrodyti investuodama dideles sumas ir į mokslinius tyrimus, ir į ledlaužius.
Trečioji kandidatė į Arkties lyderius, JAV, šį regioną kurį laiką buvo apleidusi.
Trijulės jėgų ir galimybių santykį, be kita ko, atskleidžia turimi ledlaužiai, leidžiantys tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais Arkties vandenyse plaukioti visus metus.
Tuo metu, kai Rusija skaičiuoja daugiau nei 40 šiam regionui tinkamų laivų, Kinija stato jau penktąjį ledlaužį, Amerikos pakrančių apsauga turi tik vieną sunkųjį poliarinį ledlaužį.
Anot Užsienio politikos tyrimų instituto ekspertės Emmos Salisbury, 1976 m. pradėtas eksploatuoti „Polar Star“ naudojamas pakeitus neveikiantį „Polar Sea". „Healy“, vidutinio dydžio ledlaužis, pradėjęs dirbti 1999 m., atlieka daugumą Arkties tyrimų ir patruliavimo užduočių. „Storis“, buvęs jūrinis tiekimo laivas, skubiai pertvarkomas poliarinėms operacijoms. „Visi trys, kiekvienas savaip, yra nepakeičiami. Visi trys taip pat yra pernelyg apkrauti“, – rašo ji.
„Jungtinės Valstijos susiduria su tęstine ir augančia nacionalinio saugumo grėsme Arktikoje, – teigia ir JAV pakrančių apsaugos kapitonas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ekspertas Luke’as Slivinskis. – Būdamos neaktyvios šiame regione JAV negali pakankamai kovoti su šia grėsme ar net ją apskritai suprasti.“
L. Slivinskis pabrėžia, kad tiesiogiai lyginti ledlaužius nevisiškai teisinga, nes Rusija Arktyje turi kitokių operacinių poreikių nei JAV ar Kinija. Tačiau faktas lieka neginčijamas: „Kinija, kuri nėra Arkties valstybė, šiuo metu turi daugiau poliarinių ledlaužių nei JAV ir lenkia Jungtines Valstijas lėtame jų statybos procese.“
JAV stinga patirties
Antrosios kadencijos metu D. Trumpas įvairiomis progomis skelbė norįs įsigyti 40 ar net 48 ledlaužius. Pakrančių apsaugos tarnyba poreikį vertina kukliau: pakaktų 8–9 sunkiųjų ir vidutinės klasės ledlaužių derinio. Liepą D. Trumpo pristatytame projekte „One Big Beautiful Bill“ pakrančių apsaugai numatyta rekordinė 25 mlrd. dolerių suma – iš jų 4,3 mlrd. dolerių skirta poliarinių apsaugos katerių programai, 3,5 mlrd. dolerių – Arkties apsaugos katerių vidutinės klasės poliarinių ledlaužių programai.
Pagal JAV įstatymus, visi karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivai turi būti gaminami šalies laivų statyklose. Tačiau, anot L. Slivinskio, Misisipės ir Teksaso valstijose esančioms laivų statykloms stinga elementariausių žinių, kaip greitai ir ekonomiškai statyti laivus, tinkamus eksploatuoti ekstremaliomis sąlygomis. „Poliarinis apsaugos kateris yra didelis, sudėtingas laivas, o JAV laivų statybos pramonė 50 metų nestatė sunkiųjų ledlaužių“, – konstatuoja ekspertas.
Mes perkame geriausius pasaulyje ledlaužius, o Suomija garsėja jų gamyba.
Tarp problemų jis nurodo JAV įstatymus ir taisykles, reguliuojančias pagrindinių sistemų įsigijimo programas, – prireikia daug metų, kol surenkami visi būtini dokumentai.
2019 m. pradėtas amerikietiško ledlaužio projektas gerokai atsilieka nuo grafiko. Vis dar nematyti pabaigos, o sąnaudos perkopė 5 mlrd. dolerių. „Būtų stebuklas, jei JAV pakrančių apsauga priimtų pirmąjį poliarinį apsaugos katerį iki dešimtmečio pabaigos“, – abejoja CCIS ekspertas.
Išskirtinis sandoris
Tokioje nepavydėtinoje situacijoje Vašingtoną gelbsti Helsinkis.
Dar pirmosios kadencijos metu D. Trumpas rodė susidomėjimą bendradarbiavimu su Suomijos verslu, šią temą 2019 m. aptarė su tuomečiu Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö.
Joe Bideno administracija tęsė šią iniciatyvą ir pernai lapkritį su Suomija ir Kanada susitarė dėl Ledlaužių bendradarbiavimo programos.
Rugpjūtį JAV pakrančių apsauga užsakė pirmąjį per ketvirtį amžiaus naują ledlaužį – modernizuotą naftos pramonės pagalbinį laivą, pareiškusi, kad Arktis yra „strateginės pasaulinės konkurencijos zona“.
Kovą Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas aplankė D. Trumpą Floridoje ir, galbūt žaisdami golfą, aptarė sutartį, kuri galų gale buvo sudaryta spalį. Pagal ją, Vašingtonas iš Suomijos įsigis vienuolika ledlaužių: Raumos uostamiestyje bus statomi keturi, likę, pasitelkus suomiškas technologijas, – JAV, Teksase ir Luizianoje.
„Jūs mokysite mus ledlaužių verslo, – Ovaliajame kabinete A. Stubbui sakė D. Trumpas. – Mes perkame geriausius pasaulyje ledlaužius, o Suomija garsėja jų gamyba.“ Tąkart abu prezidentai pasirašė 6,1 mlrd. dolerių vertės sandorio memorandumą. Pirmieji laivai amerikiečius turi pasiekti jau 2028 m.
Unikalios galimybės
Girdamas suomių ledlaužius D. Trumpas neklydo. Žiemą užšąla visi Suomijos jūrų uostai, per kuriuos šiuo metu plukdoma daugiau nei 90 proc. prekių. Be veiksmingos ledlaužių flotilės šalis būtų beveik atskirta nuo pasaulio. Nuo pirmojo ledlaužio paleidimo 1930 m. Suomija atkakliai tobulino laivų, galinčių manevruoti storu ledo sluoksniu padengtu vandeniu, statybos meną.
Anot dr. E. Salisbury, Suomijos laivų statyklose – kompaktiškose, labai specializuotose, integruotose su vietos tiekėjais – pagaminta keletas pažangiausių ledlaužių pasaulyje. 80 proc. visų pasaulyje eksploatuojamų ledlaužių buvo suprojektuoti Suomijoje, daugiau nei pusė jų ten ir pastatyti. Šaltojo karo metu Suomija parduodavo daugumą laivų Sovietų Sąjungai, tačiau dabar Suomijos statytojų žvilgsniai krypsta į Vakarus.
Suomijoje ledlaužiai gali būti gaminami serijomis ypač greitai ir ekonomiškai. „Die Welt“ cituojamas „Rauma Marine Constructions“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mika Laurilehtas sakė, kad Raumos laivų statykla iki 2030 m. galėtų pastatyti net keturis didžiausios klasės ledlaužius. „Turime reikiamos patirties ir žinių – ne tik statykloje, bet ir visoje tiekimo grandinėje. Nuo sutarties sudarymo iki laivo pastatymo praeina tik treji metai“, – sakė jis.
Sandoris su JAV naudingas abiem pusėms. Suomijos laivų statybos pramonei, po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą netekusiai Rusijos kaip svarbaus kliento, ir apskritai Suomijos ekonomikai tai didžiulis impulsas. Vašingtonui suomių laivų statytojų galimybės ir technologijos tampa raktu nuo Arkties.
Naujausi komentarai