G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susibūrimas pirmadienį ir antradienį vyks Mėlynojo kalnagūbrio mieste Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje.
Tačiau ant susitikimų šešėlį mėta JAV ir Izraelio karo prieš Iraną padariniai, JAV prekybos barjerų griežtinimas ir klausimai, ar grupė vis dar gali bendradarbiauti spręsdama pagrindinius ekonominius iššūkius.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas nedalyvavo praėjusių metų susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, kurią JAV pašalino iš grupės. Šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja Vašingtonas.
Vietoj to JAV pareigūnai prie stalo pakvietė Lenkiją, nors ji nėra nuolatinė G20 narė.
Susibūrime nedalyvaus Brazilijos finansų ministras, nes tvyro įtampa su D. Trumpo administracija.
Be to, dalyvauja ir Rusijos atstovas. Vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Europos pareigūnas pareiškė nepritarimą, kad Maskva, kuri kariauja su Ukraina nuo savo invazijos pradžios 2022 m., nebuvo pašalinta.
Be ekonomikos augimo skatinimo, JAV prioritetai šiais metais apima kovą su „pasauliniu disbalansu“ ir valstybių skolų iššūkiais, prieš derybas žurnalistams tvirtino vienas aukšto rango JAV Iždo departamento pareigūnas.
G20 diskusijų metu bus siekiama užtikrinti, kad ekonomikos vengtų politikos, stumiančios gamybos ir pajėgumų perteklių į pasaulio rinkas, pridūrė pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad kai kurių G20 partnerių pakrantėse būta dempingo, o D. Trumpas pakėlė JAV prekybos barjerus, atkartodamas kritiką Kinijos pramonės pajėgumų pertekliui, kuris, kaip teigia kritikai, mažina kainas ir lemia nesąžiningą konkurenciją.
„Sudėtingi pokalbiai“
„Tai sudėtingi pokalbiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Joshas Lipsky iš „Atlantic Council“, omenyje turėdamas disbalanso klausimą.
Jis pridūrė, kad dabartinis JAV ir Kanados prekybos karas kenkia vienybei Didžiojo septyneto (G7) gretose, nes šalys platesnėje grupėje nagrinėja sudėtingas temas.
G7 finansų ministrai taip pat turėtų susitikti derybų Ašvilyje paraštėse.
Tačiau kai kurie žurnalistai iš pagrindinių JAV žinių redakcijų, įskaitant „New York Times“ ir „Bloomberg News“, negavo akreditacijos šiam susibūrimui nušviesti.
„The Times“ atstovas nurodė, kad tai „ne tik dar vienas nerimą keliantis administracijos bandymas pakenkti nepriklausomai žurnalistikai, o ir akivaizdus mėginimas išvengti visuomenės dėmesio“.
Iždo departamento atstovas teigė, kad planuojama priimti beveik 300 žiniasklaidos atstovų iš maždaug dešimties šalių, įskaitant „New York Times“ reporterį ir kitus žurnalistus iš NPR bei „Washington Post“.
„Žiniasklaidos atstovai turės didelę prieigą prie politikos formuotojų viso renginio metu, o turint šią prieigą atsiranda atsakomybė pranešti faktinę informaciją, atitinkančią nustatytus žurnalistikos standartus“, – pridūrė Iždo departamento pareigūnas.
Reportažuose pirmenybė neturėtų būti teikiama „paspaudimams, įsitraukimui ar sensacijoms“, – tvirtino atstovas.
Visų akys taip pat bus nukreiptos į dvišalius susitikimus viršūnių susitikimo kuluaruose, kur S. Bessentas turėtų tiesiogiai kreiptis į savo kolegas, nes Vašingtonas siekia izoliuoti Iraną ekonominiu požiūriu.
Iždo departamento pareigūnas sakė, kad S. Bessentas pateiks griežtą pareiškimą G20, kuriame ragins laikytis JAV sankcijų, jei jos nori toliau veikti doleriu grindžiamoje finansų sistemoje.
Šiais metais G20 diskusijose apie kliūtis investicijoms, inovacijoms ir produktyvumui taip pat dalyvaus verslo lyderiai.
Tvyrant susirūpinimui dėl didesnio Iždo departamento obligacijų pajamingumo, kuris atidžiai stebimas kaip palūkanų normų rodiklis, pareigūnas teigė, kad palūkanų išlaidos turėtų sumažėti, nes laikui bėgant mažėja infliacija.
G20 sudaro 19 šalių ir Europos Sąjunga bei Afrikos Sąjunga. Jis buvo sukurtas po 1997–1998 m. Azijos finansų krizės, siekiant sustiprinti pasaulio ekonomikos ir finansų stabilumą.
Naujausi komentarai