Švedija ketvirtadienį per ceremoniją oficialiai tapo 32-ąja NATO nare, taip užbaigdama du šimtmečius gyvavusį karinį neprisijungimą ir dvejus metus trukusias diplomatines pastangas.

Ketvirtadienį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) iškilmingai priėmė ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.

„Geri dalykai ateina tiems, kurie laukia“, – nurodė A. Blinkenas.

„Tai istorinė diena. Dabar Švedija užims deramą vietą prie NATO stalo ir galės lygiomis teisėmis dalyvauti formuojant NATO politiką ir priimant sprendimus“, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo išplatintame pareiškime.

„Po daugiau kaip 200 metų neprisijungimo Švedija dabar gali naudotis 5 straipsnyje numatyta apsauga, kuri yra svarbiausia sąjungininkų laisvės ir saugumo garantija“, – pridūrė jis.

Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos.

Pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.

Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.

Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.

Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais, piktinosi protestais, kurių metu buvo deginamas ir Koranas, ir prašė JAV patvirtinti naikintuvų pardavimą.

Ankara galų gale sausį ratifikavo Švedijos paraišką, tačiau Stokholmui teko susidurti su dar viena kliūtimi, nes jo siekiui delsė pritarti Vengrija.

Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija iškart negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą. Vengrija žengė paskutinį žingsnį dėl Švedijos narystės NATO anksčiau šią savaitę.

Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.