JAV prezidento poste demokratai labiau panoro matyti ne pirmą moterį, bet pirmą juodaodį

Šiandien buvusiai pirmajai JAV poniai Hillary Clinton turėtų būti ypač sunki diena. Ji oficialiai praneš, kad jos svajonės ir viltys tapti pirma JAV istorijoje moterimi prezidente ir sugrąžinti šeimą į Baltųjų rūmų sostą žlugo.

Pirminių rinkimų dėl Demokratų kandidato į JAV prezidentus maratoną šią savaitę užbaigė įspūdinga juodaodžio senatoriaus Baracko Obamos pergalė. Jis tvirtai laimėjo 16 mėnesių trukusią kovą su H.Clinton. Nepadėjo nei populiarumo neprarandantis jos vyras buvęs prezidentas Billas Clintonas, nei milžiniški pinigai, išleisti agresyviai rinkimų kampanijai.
Demokratų kandidatas paaiškėjo po balsavimo Montanos ir Pietų Dakotos valstijose. Iš viso B.Obama užsitikrino net 2157 delegatų palaikymą per visuotinį Demokratų partijos suvažiavimą, kuris vyks rugpjūčio 25–28 d. ir kur bus oficialiai paskelbtas partijos kandidatas į šalies vadovus. H.Clinton nuo jo atsiliko nedaug, bet pralaimėjo.
Apylygė varžovų kova rodo ne tik kandidatų rimtumą, bet ir partijos suskaldymą. Demokratai ilgai dvejojo, negalėdami apsispręsti, ką labiau amerikiečiai pasirengę matyti prezidento poste – juodaodį ar moterį. Kad abu jie tinkamai atstovaus partijos ir šalies interesams, niekas neabejojo.

Istorinė pergalė

B.Obamos pergalė vadinama istorine. Tik 150 metų praėjo nuo tų laikų, kai juodaodžiai Jungtinėse Valstijose buvo galvijams prilyginami vergai. Vos prieš 50 metų JAV miestuose važinėjo autobusai, skirti baltiesiems ir juodaodžiams. Veikė atskiros mokyklos. Odos spalva vis dar svarbi amerikiečiams, ir jei šių metų lapkritį susirungęs su respublikonų kandidatu Johnu McCainu B.Obama laimės, tai bus tikras įrodymas, kad JAV atsikratė šios gėdingos praeities.
Politiko sprendimas balotiruotis į JAV prezidento postą tapo mėginimu pačiam sau įrodyti šią tiesą. Daug ką sujaudino per Demokratų partijos suvažiavimą kandidatui į prezidentus iškelti B.Obamos pasakyti žodžiai.
„Nėra juodosios Amerikos ir baltosios Amerikos. Yra Jungtinės Amerikos Valstijos“, – emocingai ragino vienytis 46 metų senatorius.
Havajuose gimusio Kenijos emigranto sūnaus laimėjimą galima vadinti istoriniu ne tik dėl jo odos spalvos. Jis sugebėjo įveikti politikos sunkiasvorę aštuonerius metus Senate dirbančią politikę, kurios vyras – 42-asis JAV prezidentas B.Clintonas – pripažintas vienu charizmatiškiausių politikų.

Praeitis pakišo koją

Analitikai tikina, kad B.Obama teisingai pasirinko prieš H.Clinton patirtį iškeldamas savo charizmą. Tačiau nugalėjo jis ne tik dėl to. JAV rinkėjai nepamiršo, kad 2002 m., kai buvo svarstomas invazijos į Iraką klausimas, H.Clinton pritarė vanagiškiems JAV prezidento George’o W.Busho planams. Vėliau Irako klausimas amerikiečiams virto skaudžiausia šio amžiaus tema ir svarbiu koziriu rinkimuose.
B.Obamai kritikos šiuo atžvilgiu pavyko išvengti, nes į Senatą jis buvo išrinktas tik 2004 m. Rinkėjų simpatijas jis pelnė ir dėl to, kad žadėjo dideles permainas.
„B.Obama pasirinko teisingai – žmonės trokšta permainų“, – įsitikinęs Demokratų strategas Steve’as Jardingas. Anot jo, kaip ir 1963 m. nužudytam prezidentui Johnui F.Kennedy, senatoriui pavyko naujoviškai kalbėti apie įsisenėjusias žaizdas.
Kitaip nei H.Clinton, apeliavusi į praeitį, geru oratoriumi pripažintas B.Obama žvelgė į ateitį.
Neturėdamas tokio politinio bagažo kaip buvusi pirmoji ponia, Ilinojaus valstijai atstovaujantis politikas atkakliai siekė tikslo ir mažose, ir didelėse valstijose. B.Obama taip įtikinamai kalbėjo, kad jo kampaniją paremti sutiko labai daug stambių ir smulkių verslininkų. Rinkėjus B.Obama sužavėjo ir tuo, kad pademonstravo, jog talentais nenusileidžia nė vienam iš Clintonų.
O H.Clinton nuolat stengėsi pabrėžti savo patirtį. Kartais tai atrodydavo net komiškai, ypač vaizduodama, kad valdant jos vyrui ji buvo vos ne svarbiausias žmogus Baltuosiuose rūmuose.

Pirmoji viceprezidentė?

Dabar pirminius rinkimus laimėjęs B.Obama turi atlikti dar vieną žygdarbį – suvienyti partiją lemiamam mūšiui. Padėti jam atlikti šią Heraklio žygdarbiams prilygstančią užduotį gali ir H.Clinton. Puikiai suvokdama savo galią, ji iš pradžių atsisakė pripažinti pralaimėjusi ir pareikalavo gerbti tuos 18 mln. rinkėjų, kurie balsavo už ją.
Trečiadienį senatorė prasitarė svarstanti galimybę tapti antra B.Obamos komandoje ir pretenduoti į JAV viceprezidentės postą. O ketvirtadienį H.Clinton išplatino pranešimą, kad nesieks antro pagal svarbą posto JAV valdžios viršūnėje, bet lieka atvira pasiūlymams.
„Sprendimo teisė priklauso B.Obamai ir tik jam vienam“, – rašoma senatorės pareiškime.
Tą patį ketvirtadienį priešininkai surengė slaptą susitikimą, kurio rezultatai nutylimi.
Kad ir kokie būtų šių derybų rezultatai, politikai tvirtina, kad buvusiai pirmajai poniai naudinga draugystė su B.Obama. „Ji pelnys Demokratų partijos narių dėkingumą ir paskui galės vadovauti Senatui, – dar gerokai prieš pirminių rinkimų pabaigą tvirtino Delaverui atstovaujantis demokratų senatorius Josefas Bidenas. – Jeigu norės tęsti karjerą Senate, manau, ji gali vadovauti daugumai JAV Kongreso aukštuosiuose rūmuose iki savo politinės veiklos pabaigos.“

Lengvos pergalės neprognozuoja

Šiems optimistiniams ateities planams įgyvendinti teliko „smulkmena“ – sulaukti B.Obamos pergalės prieš Respublikonų partijos kandidatą J. McCainą, o tai bus nelengva.
Varžybose su respublikonu B.Obamai reikės paieškoti daugiau argumentų be dažnai kartojamos frazės: „McCainas – šiandien, Bushas – vakar.“ Tuo rinkėjų neįtikinsi. Visi žino, kad Arizonai atstovaujantis J.McCainas yra nuoseklus dabartinio prezidento G.W.Busho kritikas.
B.Obamos silpnumą parodė ir tai, kad baltaodžiai JAV rinkėjai vis dėlto nebuvo linkę balsuoti už jo kandidatūrą. Ar JAV visuomenė tikrai nori radikalių permainų? Ar Demokratų sprendimas ignoruoti rasės kortą pasiteisins? Atsakyti į šiuos klausimus galėsime tik šių metų lapkritį.