Siekdamas išlikti valdžioje po spalio 27 dienos rinkimų, B. Netanyahu pasinaudojo pasauline JT Generalinės Asamblėjos tribūna ir užsipuolė visus – nuo Irano lyderių iki pirmojo Niujorko mero musulmono bei partnerių Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje ir Turkijoje.
Dešimtys pasiuntinių iš viso pasaulio išėjo iš salės, kai kurie šaipėsi ir švilpė, o paties B. Netanyahu komanda stovėjo ir plojo, sesijos pirmininkui šaukiant laikytis tvarkos.
„Jei yra dar kokių nors moralinių bailių, kurie nepaliko šios salės, prašau tai padaryti dabar“, – nusisukusiems nuo jo asmenims sakė B. Netanyahu.
Jis užsipuolė populiarų kairiųjų pažiūrų Niujorko merą Zohraną Mamdani (Zohraną Mamdanį) pavadindamas jį „antisemitu“ ir pareiškė, kad „nuo tada, kai buvote išrinktas šio miesto meru, daugelis žydų nebesijaučia saugūs“.
Z. Mamdani anksčiau grasino įvykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) arešto orderį B. Netanyahu atžvilgiu, bet vėliau pripažino neturintis tam įgaliojimų.
Hagoje įsikūręs TBT 2024 metais pareiškė turintis pagrįstų priežasčių manyti, kad B. Netanyahu yra atsakingas už karo nusikaltimus Gazos Ruože, kur kampanija buvo atsakas į mirtinus „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dienos išpuolius. B. Netanyahu TBT kaltinimus neigia.
„Netanyahu pasinaudojo savo kalba, kad pakartotų nepagrįstą melą, kuriuo siekiama pateisinti jo vykdomą palestiniečių genocidą“, – atsakydamas teigė Z. Mamdani.
„Vis dėlto joks melas negali pakeisti fakto, kad jam tebegalioja Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“, – sakė jis.
Įtampą padidino ir tai, kad netoli Jungtinių Tautų susirinko dešimtys protestuotojų, kurių dalis mosavo plakatais su užrašais „nutraukite genocidą“. Keli demonstrantai buvo sulaikyti, tarp jų ir Holivudo žvaigždė Susan Sarandon (Siuzan Sarandon).
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai atsisakius išduoti jam vizą, JT susitikime negalėjo dalyvauti vienas griežčiausių B. Netanyahu kritikų – palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasas).
Vaizdo pranešime, parodytame prieš B. Netanyahu kalbą, M. Abbasas sakė: „Mes atmetame šias neteisėtas baudžiamąsias priemones, taip pat atmetame kaltinimus ir pateisinimus, kuriais jos buvo grindžiamos.“
B. Netanyahu užsipuolė JK ir Prancūziją
B. Netanyahu taikiklyje taip pat atsidūrė JK ir Prancūzija – istorinės Izraelio partnerės, kurios vis atviriau jį kritikuoja.
Abi Europos valstybės pritaikė ribotas sankcijas Izraelio eksportui iš okupuoto Vakarų Kranto.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) užsitraukė Izraelio rūstybę, kai savo kalboje JT pareiškė, kad „Hamas“ nevykdo veiklos Vakarų Krante. Tradicinis „Hamas“ bastionas yra Gazos Ruožas.
Stovėdamas tribūnoje B. Netanyahu užsipuolė JK ir Prancūziją dėl jų praeities kolonijinių imperijų.
„Jie kaltina Izraelį, mažytį Izraelį, kolonializmu – kažkokiu kolonializmu. Ir kas mus kaltina? Tarp jų yra žmonių JK ir Prancūzijoje. Dėl Dievo, jie patys išrado šį terminą“, – kalbėjo jis.
B. Netanyahu santykiai su E. Macronu, kuris praėjusių metų JT Generalinėje Asamblėjoje paskatino Vakarų šalis pripažinti palestiniečių valstybę, jau ir anksčiau buvo prasti.
Irano „žudikiška diktatūra“
Ypač griežtai B. Netanyahu pasisakė apie Iraną, pavadindamas jį „žudikiška diktatūra“.
Jis teigė, kad karas, per kurį Izraelio ir JAV pajėgos beveik septynis mėnesius atakuoja Iraną, užkirto kelią Teheranui kurti branduolinį ginklą.
„Prisiekiau neleisti Irano žudikiškai diktatūrai sukurti atominės bombos – branduolinių ginklų, skirtų Izraeliui sunaikinti, branduolinių ginklų, galinčių kelti grėsmę visam pasauliui“, – teigė jis.
Pasak jo, Irano vadovybės, kurios JT pasiuntinys ant savo laisvo stalo iškabino nužudyto „Quds“ pajėgų vado Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) portretą, žlugimas nėra „toli“.
Nepaisant puolimo, Irano vyriausybė išlaikė kontrolę ir toliau nepaklūsta JAV faktiškai blokuodama Hormuzo sąsiaurį.
Gaviklių bombos
Savo kalbos metu B. Netanyahu mojavo gavikliu, panašiu į tuos, kuriuos, kaip pranešama, Izraelio žvalgyba aprūpino sprogmenimis ir išsiuntė Irano remiamos Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ nariams.
Vėliau jie buvo susprogdinti, suluošinant šimtus „Hezbollah“ narių, bet taip pat ir civilių praeivių.
Jis apkaltino Turkiją remiant islamistų grupuotę „Hamas“ ir šalies vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) pavadino „tironu“.
Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ pranešė, kad Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Burhanettinas Duranas šiuos komentarus atmetė kaip su JT idealais „nesuderinamus“ ir „nepagrįstus kaltinimus“.
B. Netanyahu Niujorke sustojo tik trumpam, po to skubės grįžti į Izraelį, kur įsibėgėja rinkimų kampanija. Jokie jo susitikimai su aukščiausiais JAV lyderiais nėra numatyti.
(be temos)