Duomenų bazėje liko tokios didelės tarptautinės kompanijos kaip „Airbnb“, „Booking.com“, „Motorola Solutions“ ir „Trip Advisor“. Kelios bendrovės, įskaitant „Alstom“ ir „Opodo“, iš sąrašo buvo pašalintos.

Dauguma sąraše esančių bendrovių yra įsikūrusios Izraelyje, o likusios – Kanadoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Jungtinėse Valstijose.

Ataskaitoje įmonės raginamos „imtis tinkamų veiksmų, kad būtų pašalintas neigiamas jų veiklos poveikis žmogaus teisėms“.

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) pasmerkė Izraelio nausėdijų plėtros palestiniečių teritorijoje okupuotame Vakarų Krante politiką, sakydamas, kad ji prilygsta karo nusikaltimui.

„Ši ataskaita pabrėžia konfliktų zonose veikiančių įmonių pareigą užtikrinti, kad jų veikla neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų“, – pareiškime teigė V. Turkas, jo biurui paskelbus atnaujintą duomenų bazę.

Šį sąrašą JT žmogaus teisių biuras, sulaukdamas griežtos Izraelio kritikos, pirmą kartą parengė 2020 metais, atsižvelgęs į 2016 metų JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, raginančią sukurti „duomenų bazę visų verslo įmonių, vykdančių konkrečią veiklą, susijusią su Izraelio nausėdijomis okupuotoje palestiniečių teritorijoje“.

JT žmogaus teisių biuro buvo paprašyta nurodyti bendroves, kurios buvo susijusios su kuriomis nors iš dešimties konkrečių veiklų, įskaitant statybą, darbų priežiūrą, griovimą ir žemės ūkio paskirties teritorijų naikinimą nausėdijose okupuotame Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę.

Pabrėžiama, kad įmonių įtraukimas į duomenų bazę „nebuvo ir nesiekia būti teisminiu ar pusiau teisminiu procesu“.

Nors duomenų bazę reikia atnaujinti kasmet, ji anksčiau buvo peržiūrėta tik vieną kartą – 2023-iaisiais, kai JT iš naujo įvertino pradinį 112 su Izraelio nausėdijomis susijusių bendrovių sąrašą.

15 šių bendrovių tada buvo pašalintos iš sąrašo, paliekant 97.

Penktadienį sąrašas buvo pirmą kartą atnaujintas įtraukiant į jį naujų bendrovių.

„Į 2023-iaisiais paskelbtą sąrašą (dabar) buvo įtrauktos iš viso 68 naujos bendrovės, o septynios (...) buvo pašalintos, nes nebedalyvavo jokioje atitinkamoje veikloje“, – teigė teisių biuras.

Šis klausimas nuo pat pradžių buvo labai ginčijamas.

2020-aisiais Izraelis ir jo pagrindinis sąjungininkas Vašingtonas pasmerkė tokios duomenų bazės sukūrimą. Tuometinis Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) pavadino tai „gėdingu pasidavimu šalių ir organizacijų, norinčių pakenkti Izraeliui, spaudimui“.