V. Türko nurodytas skaičius apima visą laikotarpį nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. „Kankinimai ir kitoks žiaurus elgesys kalinimo įstaigose Rusijos okupuotose teritorijose labi paplitę“, – kalbėjo austrų diplomatas.

„Daugelis mūsų dokumentuotų kankinimo atvejų susiję su seksualiniu smurtu“, – pridūrė jis. Rusija JT Žmogaus teisių biuro darbuotojų neįsileidžia į kalėjimus okupuotose teritorijose, todėl dokumentais pagrįsti nusikaltimus yra sudėtinga. Savavališki sulaikymai ten esą yra kasdienybė. Komanda negalėjo pamatyti Ukrainos karo belaisvių. Ir šeimos nieko nežino apie savo artimuosius.

Biuras tiria šešis atvejus, kai rusų kariai okupuotose teritorijose nužudė civilius, sakė V. Türkas. Rusija pranešė sulaikiusi du kareivius, kurie Donecko srityje nužudė devynių asmenų šeimą. Be to, Rusija tikriausiai vykdo dar vieną tyrimą. V. Türkas pasakojo, kad Rusija kai kuriuos ukrainiečius okupuotose teritorijose verčia kovoti prieš savo tautą.

Ukrainoje iki lapkričio pabaigos būta apie 8,6 tūkst. kaltinimų dėl kolaboravimo prieš gyventojus okupuotose arba išvaduotose teritorijose. 941 atveju paskelbti nuosprendžiai.

V. Türkas pasmerkė Rusiją ir dėl to, kad ji kare Ukrainoje nesaugo civilių. „Rusijos Federacija nesiėmė tinkamų priemonių, kad apsaugotų civilius gyventojus ir civilinius objektus nuo savo atakų padarinių“, – kalbėjo vyriausiasis žmogaus teisių komisaras. Jo biuras esą turi įrodymų apie nusižengimus tarptautinėms žmogaus teisių normoms bei humanitarinei tarptautinei teise, taip pat apie karo nusikaltimus, kuriuos daugiausiai įvykdė rusų pajėgos. Tarp jų, be kita ko, yra 142 civilių egzekucijos.

V. Türkas pareikalavo, kad abiejų šalių kariuomenės, tačiau ypač – Rusijos, laikytųsi tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės.