Rusijos invazija į Ukrainą suteikė naują impulsą pastangoms plėsti 27 valstybes vienijančią Europos Sąjungą.
Tarp narystės ES siekiančių šalių pirmauja Juodkalnija, Albanija, Ukraina ir Moldova.
Kasmetinėje ES plėtros proceso apžvalgoje Briuselis pristatė šių keturių šalių stojimo į Bendriją veiksmų planus.
Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos pareiškė, kad Juodkalnija ir ES stojimo sutartį galėtų pasirašyti anksčiausiai kitų metų birželį. Po to ją turėtų ratifikuoti visos 27 valstybės narės.
„Juodkalnija sėkmingai juda link tikslo 2028 m. tapti 28-ąja Europos Sąjungos nare“, – sakė ji.
Viena iš galimų kliūčių šiai maždaug 650 tūkst. gyventojų turinčiai Vakarų Balkanų valstybei yra keli neišspręsti klausimai santykiuose su kaimynine Kroatija.
Tačiau ES pareigūnai viliasi, kad šiose derybose bus pasiekta pažangos ir Juodkalnijai pavyks pašalinti kliūtis narystės kelyje.
Manoma, kad po Juodkalnijos arčiausiai narystės ES yra Albanija ir Moldova. Briuselis tikisi, kad abi šalys 2027 m. padarys didelę pažangą.
„Dabar svarbu, kad Moldova išlaikytų dabartinį reformų tempą ir galėtų siekti savo ambicingo, bet įgyvendinamo tikslo – iki 2028 m. pradžios užbaigti stojimo derybas“, – pareiškė Briuselis.
M. Kos pagyrė Ukrainą už reformų vykdymą karo su Rusija metu ir paragino šalį toliau dėti pastangas, kad kitais metais galėtų pasistūmėti į priekį stojimo derybose.
„Svarbu, jog Ukraina ir toliau spartintų reformų tempą, kad galėtų pasiekti savo ambicingą tikslą – iki 2028 m. pabaigos užbaigti stojimo derybas“, – pareiškė Briuselis.
Tačiau ES vengė jautraus klausimo dėl konkretesnio Ukrainos stojimo į Bendriją tvarkaraščio nustatymo.
ES pareigūnų teigimu, tęsiantis karui padėtis tebėra pernelyg nenuspėjama, kad būtų galima nustatyti konkrečias būsimas narystės proceso datas.
Tuo metu kitų šalių kandidačių, ypač Sakartvelo ir Serbijos, pažanga sustojo arba jos net žengė atgal.
Praėjusį mėnesį rinkimuose pralaimėjus ilgamečiam Serbijos lyderiui Aleksandarui Vučičiui, Briuselyje atsirado naujų vilčių, kad Belgradas pasuks nauju keliu.
Tačiau ES plėtros procesui gali sutrukdyti kitais metais Bendrijos valstybėse vyksiantys rinkimai, ypač Prancūzijoje.
Rinkimų favorite laikoma Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen pažadėjo, kad atėjusi į valdžią sustabdys naujų valstybių priėmimą į ES.
