Kai vienintelė meilė - karas Pereiti į pagrindinį turinį

Kai vienintelė meilė - karas

2009-06-14 13:38
Kai vienintelė meilė - karas
Kai vienintelė meilė - karas / "Reuters" nuotr.

Seržantas Shaunas McBride‘as mieliau bus mūšio lauke, nei namie. Jam patinka adrenalinas ir net jausmas, „kai tave kažkas gali nušauti“. Jis - ne vienintelis, bet tokie „kareivių kareiviai“ sumoka nemenką kainą.

Pasiilgsta tik „Mustang“

Sh.McBride‘as nekenčia namų ūkio darbų, sąskaitų tvarkymo ir kitų šeimyninių „džiaugsmų“. Jį kartais net erzina žmonės.

Iš viso seržantas praleido net 43 mėnesius Afganistane ir Irake. Pirmoji jo žmona neapsikentė ir po trijų bendro gyvenimo metų, kai jis kovėsi su talibais Afganistane, pateikė skyrybų prašymą. Ji norėjo ištekėti už Sh.McBride‘o draugo.

„Koks skirtumas“, - žurnalui „Time“ išrėžė 32-ejų seržantas.

Dabar jis jau vedęs antrą kartą. Iš ankstesnės santuokos vaiką auginanti 27-erių Evangeline McBride ruošiasi dar vienam vyro išvykimui į konflikto zoną.

Tačiau Shaunas per daug nesijaudina. Paklaustas, ko labiausiai pasiilgsta, būdamas Irake arba Afganistane, jis ilgai negalvodamas sako, kad tik savo automobilio „Mustang“. Vyrui patinka greitai važinėti ir prie sankryžos palikti uostyti dulkes kitus vairuotojus.

Apie Iraką - su nostalgija

Tiesa, Irako keliai seržantui dar mielesni.

„Ten gali daryti tai, ką nori. Tau priklauso kelias... Gali eiti pas žmones į namus, jų nekviečiamas - tarsi tie namai būtų tavo“, - nostalgiškai pasakojo vyras.

Sh.McBride‘as - tikras kareivis. Jis myli armiją ir viską, kas su ja susiję. Seržantas visada pasiruošęs vykti į Iraką ar kokią kitą konflikto zoną. Sugrįžti Shaunui - sunkiausia.
Būdamas 18-os Sh.McBride‘as metė koledžą ir motina išvijo jį iš namų. Tada Shaunas įstojo į armiją ir nuo to laiko net neįsivaizduoja kitokio gyvenimo.

„Sunkiausia gyventi su kitais žmonėmis, sutarti su jais“, - apie sugrįžimo negandas pasakojo jis, pridūręs, kad nemėgsta važiuoti pasiimti savo įdukros iš vaikų darželio ar lankytis parduotuvėse.

Niekada nesako „ne“

36-erių seržantas Jasonas Dodge‘as - toks pat „kareivių kareivis“. Jis jau 4.25-4.28 val. būna darbe. Netrukus išbėga pabėgioti. Vyrui geriausia dirbti kambaryje, kur nėra langų. Jis nemėgsta valgyti dažniau nei kartą per dieną, o tą vieną kartą vakarieniauja su žmona, nes „ji verčia“. Seržanto J.Dodge‘o darbas - kurti sprogmenis, išsprogdinti sienas ir duris.

Jam patinka žaisti su sprogmenimis ir šaudyti iš savo ginklo. J.Dedge‘as niekada nesakė „ne“ komandiruotei į Iraką ar Afganistaną.

„Aš nepraradau nė vieno kareivio ir tai, manau, geriausias komplimentas“, - neslėpė profesinio pasitenkinimo seržantas.

Grįžta pasikeitę

Tačiau dažna ir ilga tarnyba konfliktų zonose stipriai paveikia karius. 39-erių karininkui Robertui Lakesui visi sako, kad jis kiekvieną kartą sugrįžta iš misijos pasikeitęs. Iš viso vyras praleido net 52 mėnesius Irake ir vėl planuoja ten sugrįžti.

Ir visai nesvarbu, kad tai kainavo jam skyrybas su žmona, su kuria išgyveno kartu 18 metų: „Bet aš darau tai, kas man liepiama. Kur man įsakyta, ten ir keliauju.“

Pasinaudodamas savo nuopelnais R.Lakesas gali atsisakyti vykti, bet jis to niekada nepadarys. Kaip ir dauguma tokių „kareivių kareivių“, vyras įsitikinęs, kad ginklo brolių likimas priklauso nuo jo.

Normalus - po trijų mėnesių

Ekspertai tvirtina, kad didžiausią poveikį kariams turi ne misijų kiekis, bet trukmė. Tada ypač sunku prisitaikyti grįžus.

„Kai esi ilgam, tavo visas gyvenimas sustoja, - pasakojo žvalgybos karininkė Jessica Ohle, buvusi misijose ne tik Irake ar Afganistane, bet ir Bosnijoje bei Kuveite. - Negali nieko planuoti.“

Ypač sunku, kai turi antrąją pusę ir šeimą. Tada visų jų planai „įstringa“.

Dar blogiau, kad sugrįžus tenka išgyventi kultūrinį šoką. J.Ohle pripažįsta, kad grįžus į JAV ją trikdo maisto pasirinkimas, žmonių eilės. Be to, jai sunku kontroliuoti pyktį, kai kas nors elgiasi ne taip, kaip priimta armijoje, nesilaiko drausmės.

Seržanto Sh.McBride‘o žmona kartą netyčia numetė ant žemės skalbinių krepšį, vyras puolė ant žemės - išsigandęs tariamo sprogimo, o vėliau pradėjo isteriškai šaukti.

„Jis vos nepramušė grindų, - prisiminė moteris. - Bet po trijų mėnesių jis vėl tampa normalus.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra