Šalis ne kartą išreiškė nuogąstavimus dėl galimo didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje iš Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių – senstančių ir dažnai neapdraustų laivų, naudojamų siekiant apeiti Vakarų sankcijas Maskvai.
Suomijos įlankos salyne, ant jo rytinių salų pakrantės uolų, bus pritvirtinti žiedai, prie kurių, esant reikalui, bus galima greitai prijungti naftos surinkimo užtvaras, informavo Baltijos jūros apsaugos srityje besispecializuojančio Johno Nurmineno fondo atstovai.
Užtvaros galėtų sulaikyti naftą, ikijai dar pasiekiant krantą ar jautrias ekosistemas.
Fondas kartu su Suomijos valdžios institucijomis pradeda projektą „Bolt it for the Baltic Sea!“ („Sutvirtinkime Baltijos jūros saugumą!“).
Užtvaros galėtų sulaikyti naftą, iki jai dar pasiekiant krantą ar jautrias ekosistemas.
„Šiuo metu Suomijos įlankoje yra didelė aplinkosauginės katastrofos rizika dėl anomalijų, aptinkamų komercinės laivybos navigacijos sistemose“, – teigė Suomijos įlankos pakrančių apsaugos gelbėjimo operacijų vadovas Jukka Pekka Lumilahti.
„Salyne įrengti tvirtinimo taškai žymiai paspartina taršos kontrolės operacijas“, – teigė J. P. Lumilahti.
Dėl dažnų GPS signalų trikdžių regione laivams sunkiau naviguoti, o „šešėlinio laivyno“ laivai, kaip žinoma, išjungia savo AIS sekimo sistemas.
Fondo teigimu, neseniai surengtos Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos uostus Primorską ir Ust Lugą, esančius Suomijos įlankos gale, padidino naftos išsiliejimo riziką.
„Šešėlinio laivyno“ tanklaivio susidūrimas ar užplaukimas ant seklumos galėtų baigtis tūkstančių tonų žalios naftos išsiliejimu į vandenį, o tai turėtų pražūtingų pasekmių trapioms ekosistemoms.
(be temos)
(be temos)
(be temos)