Ilgą laiką prievartos monopolija buvo laikoma vienu valstybės atributų. Tačiau XXI a. padėtis radikaliai keičiasi. Dabar jau nieko nestebina privačios armijos ir privatūs karai.

„Vis dažniau kariaus ne valstybės, o organizacijos“, – britų visuomeniniam transliuotojui BBC tvirtino Izraelio istorikas ir karo teoretikas Martinas van Creveldas. Savo tezę jis grindžia tuo, kad po Antrojo pasaulinio karo nebekariavo stiprios valstybės ar blokai. Kovojo stiprios valstybės su silpnomis arba silpnos su silpnomis. Ir svarbiausia, nė karto stipriosios nepajėgė nugalėti silpnųjų – JAV Vietnamo, Irako ar Afganistano, Izraelis jų arabų kaimynų, SSRS Afganistano.

Priešas vargiai matomas

Vokiečių mokslininkas Herfriedas Münkleris pritaria šiam požiūriui ir prognozuoja, kad didės karo asimetrija. „XXI a. karus galima apibūdinti žodžiais „komercializacija“ ir „demilitarizacija“, – teigė jis.
Tokio požiūrio iš esmės laikosi ir nepriklausomas Rusijos ekspertas, Etiopijos ir Afganistano karo veteranas Igoris Popovas. Jis tvirtina, kad karo pobūdis keičiasi vien todėl, kad šiais laikais labai sunku apibrėžti, kas yra priešas.
Būtent todėl, jo nuomone, tradicinė kariuomenė nėra veiksmingai išnaudojama kovojant Afganistane, Čečėnijoje ar Irake. „Valstybei reikia pajėgų, kurios būtų tarsi šešėlyje, kaip ir priešas“, – teigė jis. Todėl geriausiai naujosios epochos karams tiktų privačios karo bendrovės.

Didelis paslaugų spektras

Bendrovių, kurių specializacija – teikti paslaugas karštuose taškuose, yra nemažai.
„Siūlome darbą buvusiems specialiųjų pajėgų karininkams“, – keturiomis kalbomis (arabiškai, rusiškai, vokiškai ir angliškai) rašoma privačios karo bendrovės „Omega Services“, įsikūrusios Sevastopolyje, interneto portale. „Omega Services“ prisistato kaip politiškai angažuota bendrovė, kuri visame pasaulyje gina Rusijos politinius interesus.
Politiškai neutraliai prisistato 1995 m. Didžiojoje Britanijoje įkurta firma „Centurion“. Buvę britų kariškiai daugiausia psichologiškai rengia ir duoda praktinių patarimų žurnalistams, kurie vyksta į karo zonas.
Kitokią nišą pasirinko Virdžinijoje (JAV) įsikūrusi bendrovė „Military Professional Resources Inc.“ (MPRI). Kvalifikuoti karo specialistai užsiima diplomatų ir privačių įmonių darbuotojų apsauga, rengia specialistus.

Ir verslas, ir pareiga

Kad valstybės sunkiai išsiverčia be privatininkų paslaugų, akivaizdu JAV. Privačios karo bendrovės ne tik užtikrina maisto, degalų ir kitų būtinų produktų tiekimą Irake ir Afganistane dislokuotiems kariuomenės daliniams. Privatininkai prižiūri karo sistemas ir net strateginę aviaciją.
Visus Kanados kariuomenės aprūpinimo uždavinius taip pat sprendžia privačios bendrovės. Valstybė nebeužsiima net karo technikos remontu. O Australijoje privatininkai komplektuoja kariuomenės personalą.
Privačios bendrovės taip įsitvirtino rinkoje, kad gali tiekti valstybėms savo žvalgų surinktus duomenis ir analitines pažymas. Privačiose įmonėse dirbantys buvę kariškiai gauna dvigubą naudą. Jie jaučiasi morališkai tarnaujantys tėvynei ir kartu uždirba gerus pinigus.

Rusijoje viskas kitaip

Kiek kitokios tendencijos Rusijoje. Privačios bendrovės čia reikalingos ne tam, kad prisiimtų dalį kariškių naštos. Tai, kad jose dirba iš aktyvios karo tarnybos pasitraukę karininkai, tarsi užtikrina jų prisitaikymą gyventi civilių gyvenimą ir kartu apsaugo valstybę nuo potencialiai pavojingų žmonių galimos agresijos.
Kaip teigia portalo agentura.ru vyriausiasis redaktorius Andrejus Soldatovas, SSRS buvo parengta šimtai tūkstančių karo specialistų. Dalis jų subyrėjus SSRS atsidūrė kitose nepriklausomose šalyse. Pavyzdžiui, Ukrainai buvo perduotas būrys, parengtas naikinti narus diversantus. Būtent šio būrio veteranai ir sukūrė minėtą bendrovę „Omega Services“.
Taip buvo įsteigta ir Rusijos KGB grupės A (tos pačios „Alfos“) veteranų asociacija, kurios nariai faktiškai prižiūri kelių dešimčių privačių apsaugos firmų veiklą.

Atlieka ir purviną darbą

Kai kurios privačios karo bendrovės gerai pasirodė per įvairius konfliktus. Pavyzdžiui, per karų Balkanuose epochą (XX a. paskutiniame dešimtmetyje) išgarsėjo minėta amerikiečių bendrovė MPR. Ji nuo 2000 m. tapo korporacijos „L-3 Communications“, – tai didžiausia privati įmonė, teikianti kariškiams visas įmanomas paslaugas, – dalimi.
MPR specialistai mokė kroatų armiją, kuri 1995 m. per tris dienas privertė iš Krainos pasitraukti Serbijos armiją. Firmos vadovybė neigė, kad jų atstovai dalyvavo karo veiksmuose. Tačiau vienas buvęs Vokietijos karininkas tvirtino, kad bendrovės specialistai davė patarimų kroatams. „Aš savo ausimis girdėjau, kaip amerikietis iš MPR patarinėjo Kroatijos karininkui“, – teigė jis. Vėliau firmos karininkai padėjo mokyti Bosnijos musulmonų kareivius ir taip prisidėjo prie JAV politikos Balkanuose.
Tačiau profesionaliai savo darbą atliekantys bendrovės specialistai nenorom susikūrė ir neigiamą įvaizdį. Straipsnį „Karo šunys“ parašęs kitas vokiečių tyrinėtojas Jürgenas Elsesseris mano, kad būtent samdiniai iš tokių firmų kaip MPR Pentagono užsakymu atlieka visą purviną darbą.