Pateikiame G. Kasparovo straipsnio ištraukas:

„Praėjusių metų pabaigoje buvusio Niujorko pietų apygardos prokuroro Preeto Bharara‘os jo tinklalaidėje paklausiau, ar mums derėtų nerimauti, kad D. Trumpas bandys siekti trečiosios kadencijos. Jis mane užtikrino, kad ne, nes yra konstitucija, kuri nepajudinama. Tuo metu toks atsakymas sukėlė susirūpinimą, o mano nerimas tik dar labiau išaugo.

Praėjus maždaug mėnesiui nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios įspėjau, kad Amerikos „putinizacija“ įgavo pagreitį. Dabar, kai vasarą Amerikos miestuose buvo dislokuota Nacionalinė gvardija, kai susidorojama su protestais, kai masiškai atleidžiami federaliniai darbuotojai, kai Federaliniame tyrimų biure (FTB) vykstą valymai visų, kurie laikomi nelojaliais, kai darbovietėse vyksta reidai ieškant imigrantų, o asmeninių interesų protegavimas nekontroliuojamas – D. Trumpo ir jo administracijos veiksmai, regis, tapo dar labiau nepastovūs, nenuspėjami ir chaotiški nei bet kada anksčiau. Tačiau po nepaliaujama karščiausių naujienų lavina galime stebėti atslenkantį autoritarizmą.

Nors pats D. Trumpas gal ir veikia instinktyviai, tačiau jo labiau disciplinuoti patarėjai planuoja, kaip palaipsniui sukaupti galią. Grėsmė kyla Amerikos demokratijos pamatams – laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Jau kalbama apie rinkimų apygardų žemėlapių perbraižymą, draudimą balsuoti paštu ir elektronines balsavimo mašinas bei rinkimų taisyklių pakeitimus. Jeigu prezidento administracijai bus leista ir toliau eiti šiuo keliu, tai amerikiečiai neturėtų manyti, kad kitų metų vidurio kadencijos rinkimų skaidrumas yra savaime suprantamas dalykas.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pasirašė dekretą siųsti Nacionalinę gvardiją į Memfį. Jo administracija vykdo kampaniją normalizuoti Demokratų partijos valdomų miestų ir valstijų militarizavimą. Šis veiksmas yra paimtas tiesiai iš Vladimiro Putino žaidimo taisyklių. Tačiau JAV institucijos yra stipresnės ir atsparesnės nei posovietinės Rusijos, todėl D. Trumpo administracija turi veikti greitai, jeigu nori jas pakirsti. Kitu atveju atsirastų galimybė administraciją sustabdyti.

Neseniai, duodamas interviu CNN, senatorius Johnas Fettermanas sukritikavo amerikiečius, kurie D. Trumpą vadina autokratu, nurodydamas, kad prezidentas buvo demokratiškai išrinktas saugiuose rinkimuose. Tačiau taip pat buvo V. Putinas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Egzistuoja daugybė pavyzdžių, kaip išrinktieji vadovai iškreipė demokratinę sistemą, atvedusią juos į valdžią, kad galėtų valdyti amžinai. D. Trumpas kartą jau bandė užginčyti rinkimų rezultatus, o šios kadencijos metu pademonstravo, kad jis sustoja tik tada, kai teismai ar įstatymų leidėjai neleidžia jam tęsti savo veiksmų.

Kai kurie apžvalgininkai, akademikai ir aktyvistai pradeda suvokti, koks pavojus gresia – autoritarizmas jau prie vartų. Tačiau vis dar nėra nuoseklios strategijos jį nugalėti. D. Trumpo oponentai turi sukaupti jėgas, kad pasipriešintų administracijai kiekviename lygmenyje, pradedant visuomenės inicijuotais protestais ir teisinėmis priemonėmis. Teisėjai, jeigu jie pasirengę pasipriešinti D. Trumpui, gali būti mūsų paskutinė gynybos linija.

Kiekvienas rusas prisimena, kaip V. Putinas žalingai suvaržė žodžio laisvę ir žiniasklaidą. Grasinimai, ieškiniai ir spaudimas turėjo bauginantį poveikį, kuris buvo tiek pat efektyvus, kiek atvira cenzūra. Pastaroji ilgainiui taip pat prasidėjo. Tačiau iš pradžių V. Putinas rėmėsi spaudimu kelioms didelėms įmonėms, kad kitos paklustų. O jos ir pakluso.

D. Trumpo kritikams neužtenka raginti laikytis ramiai ir siekti kompromisų, kai šalyje griūva demokratija. Dabar atėjo laikas suvienyti amerikiečius, kad būtų apginta konstitucija ir teisės viršenybė. Tai negali būti tik dar viena rinkimų ciklo diskusijų tema.

Siekiantys autoritarizmo niekada neatsiklausia leidimo – jie tikrina, ką gali padaryti nebaudžiami.“