Kiek JAV ekonominės sankcijos būtų skausmingos Rusijai? | kl.lt

KIEK JAV EKONOMINĖS SANKCIJOS BŪTŲ SKAUSMINGOS RUSIJAI?

  • 3

Jeigu Rusija neišgirs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) raginimo nepradėti karo Rytų Ukrainoje, prezidentas Joe Bidenas Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui žada kaip niekada skausmingas ekonomines sankcijas, praneša „Info diena“.

Ką, pavyzdžiui, reikštų Risjos rublio keitimo į dolerius, eurus ar svarus draudimas, žurnalistai klausė buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko.

– Kiek Rusijai kainuotų draudimas keisti rublius į dolerius, eurus, ar svarus?

– Tikslius skaičius įvardyti būtų sudėtinga, bet, be jokios abejonės, tai reikštų priėjimo prie pasaulinės finansų sistemos ribojimą. Pirmiausiai tai, matyt, paveiktų rublio, dolerio ir kitų vadinamų tvirtųjų valiutų santykius. Akivaizdu, kad rublio reikšmė mažėtų. Ir, manau, kad tokio dydžio ekonomikai kaip, pavyzdžiui, Italijoje, tai būtų tikrai reikšmingas smūgis.

–  Draudimas valstybei skolintis tarptautinėse rinkose. Kaip toks dalykas paveiktų šalies ekonomiką?

– Kalbant apie poveikį bet kuriai valstybei, tai – reikšmingas žingsnis, bet kalbant apie Rusiją, ten yra šiek tiek kitokia specifika. Rusijos valdžia nėra labai daug išsiskolinusi. Tai, sakykime, santykis centrinės valdžios skolos su bendru vidaus produktu ten yra maždaug 20 procentų. Priminsiu, pavyzdžiui, Lietuvoje santykis yra maždaug apie 50 proc. Centrinė Rusijos valdžia nėra labai priklausoma nuo užsienio skolintojų. Net ir bendrai užsienio skola nėra santykinai labai didelė – maždaug 500 milijardų dolerių. Bet kai mes kalbame apie visą ekonomiką, taip pat ir privatų sektorių, valstybines įmones, tai, be jokios abejonės, neturėjimas priėjimo prie tarptautinių rinkų atsilieptų. Bet vėlgi Rusija turi labai daug vidinių rezervų – sukaupusi įvairių fondų. Pavyzdžiui, Rusija yra penkta pagal dydį pasaulyje investuotoja į auksą. Jos aukso atsargos yra 2300 tonų. JAV aukso atsargų turi 8100 tonų, bet rusai paskutinius dvejus metus nuosekliai investuoja į aukso atsargas.

Centrinė Rusijos valdžia nėra labai priklausoma nuo užsienio skolintojų. Net ir bendrai užsienio skola nėra santykinai labai didelė – maždaug 500 milijardų dolerių.

– Ar šios aukso atsargos atsvertų šiuos draudimus? Kuo tai būtų naudinga – pradėti šaliai savo ausko rezervą keisti į pinigus?

– Mes kalbame apie Rusiją, tai kartais tie dėsniai ten nelabai galioja. Normali Vakarų orientacijos valstybė taip niekada nesielgtų, tačiau atskirkime elitą ir likusią visuomenės dalį – kartais ten sunku paaiškinti vienus ar kitus sprendimus. Bet koks bet kokių aspektų atjungimas nuo tarptautinės sistemos normaliai valstybei būtų problema. Trumpuoju laikotarpiu, aš spėčiau, iš vidinių rezervų galėtų gyvuoti, bet vėlgi, matyt, vis tiek būtų ekonominis susitraukimas.

– Atjungimas nuo tarptautinių mokėjimų „Swift“ sistemos, ką tai reikštų? Tai lyginama su atominės bombos numetimu, ar iš tiesų poveikis ekonomikai būtų toks niokojantis?

– Įsivaizduokite, jei jūs vieną dieną pabundate ir neturite priėjimo prie savo banko sąskaitos. Be abejo, jie rušiasi. Kiek aš žinau, yra bandę išėjimus. Manau, naudos Kiniją, kitas valstybes. Bet vėlgi, tai yra organo išėmimas iš kraujotakos, vadinkime taip. 

– Kiek savo ekonomikos – mokėjimų šalis, jūsų žiniomis, yra nukreipusi į JAV, Europą ir kiek į Kiniją? Kaip greitai jie galėtų persiorientuoti?

– Vis tiek, jei mes žiūrėsime ekonominius ryšius, tai, be jokios abejonės, Rusijos ekonominiai ryšiai su Vakarais yra svarbūs ir svarbūs, visų pirma, jiems patiems, tai aš nemanau, kad toks perjungimas galėtų įvykti. Kad teoriškai yra prasitestavę galimybę, aš net neabejoju. Mano manymu, toks perjungimas būtų sunkiai įmanomas, bet vėlgi toks požiūris – iš šalies, iš šaltinių, kuriuos apgraibomis galima prieiti. Mes niekada nesužinosime, kas vyksta viduje.

– Bet ar šios trys ant stalo padėtos sankcijos buvo kada nors panaudotos pasaulyje ir kodėl jos gali būti tokios skausmingos Rusijos vadovybei?

– Apie jas buvo kalba būtent Rusijos atžvilgiu, bet jos niekada nebuvo panaudotos. Sakyčiau, tai būtų savotiška praktika – pratybos veiksmais, nes man apie tai girdėti netekę.

– Kaip yra dėl ankstesnių ekonominių sankcijų – ar jos veikia, ar šalis turi tiek resursų ir rezervų, kad niekas jos neišgąsdintų?

– Manau, kad jos tikrai veikia, bet, supraskime, – Rusija yra didelė valstybė, sukaupusi daug rezervų. Kas, matyt, rūpi Rusijos vadovybei, tai – penki procentai gyventojų, kurie yra elitas, turtingieji, o į 95 procentus nusispjauti. Tai yra vsiškai skirtinga sistema, taip pat ir struktūra palyginus su mūsų standartų valstybėmis. Tai dėsniai sunkiai pritaikomi. Bet, be jokios abejonės, turint omenyje, pakankamai mažus augimo skaičius, nes Rusijai kaip besivystančiai ekonomikai – tai nėra išsivysčiusi ekonomika, jos augimo skaičiai turėtų būti gerokai didesni negu yra dabar. Tai atsakymas – paprastas. Manau, sankcijos veikia.

– Jei sankcijas įvestų JAV, ar tai būtų skausminga jau iš karto, ar dar turėtų prisijungti ir Europa?

– Manau, kad tai būtų skausminga iš karto, nes, na, vis tiek mes kalbame apie dolerį – rezervinę valiutą, nes pagrindinis atsiskaitymas už žaliavas – pagrindinį pajamų šaltinį Rusijoje, vyksta doleriais. Tai būtų skausminga iš karto. O jeigu prisijungtų ir dar viena rezervinė valiuta – euras, tai būtų dar skausmingiau.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Tam snieckus

Eik tik pusproti.rusas toki pakalika drebanciom kinkom kaip tu pati pirma pakartu.nes tokie asilekai kaip kad tamstele beleka isduotu.o tokio slamsto niekam nereikia net ir laukiniams azijatams

kapsas

Ne veltui liaudyje sakoma ,,pagazdinsi kaip k...ą storu,, taip ir čia, juk visa europa sėdi Rusijos energetinėje kišenėje o dabar juk žiema.......

Snieckus

drg PUTINAI - gelbek Lietuviu tauta nuo genocido ir pilno sunaikinimo! isvyk amerikonus is musu zemes o lanzbergo banditus patys pakarsim!

SUSIJUSIOS NAUJIENOS