KIJEVAS: UKRAINA NEGALI ATSISAKYTI MINSKO SUSITARIMŲ, BET JUOS REIKIA MODERNIZUOTI

Kijevas negali atsisakyti Minsko susitarimų, nežiūrint į tai, kad jie tėra politinio-diplomatinio pobūdžio, tačiau dokumentų tekstą reikia modernizuoti,  pareiškė vicepremjeras Oleksijus Reznikovas, atsakingas už laikinai okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje reintegraciją.

„Minsko susitarimai yra politinio-diplomatinio pobūdžio. Tai yra susitarimai, bet jokiais būdais ne tarptautinė sutartis ir juo labiau -  ne tarptautinis įstatymas, bet tai nereiškia, kad Ukraina gali atsisakyti Minsko susitarimų“, – sakė O. Reznikovas spaudos konferencijoje tema „Minsko susitarimai. Vykdyti negalima atsisakyti?“

Jis taip pat pridūrė, kad „Minsko susitarimai išlieka vienintele kol kas turima baze, kurios principai, o svarbiausia – tikslai, užbaigti karą Donbase“.

O. Reznikovas taip pat pabrėžė būtinybę modernizuoti šiuos susitarimus.

„Man, kaip teisininkui, nepatinka „Minsko susitarimo vykdymo priemonių komplekso“ tekstas, konkrečiai – 9-as punktas, kur kalbama apie vietos rinkimų eiliškumą Donbase bei Ukrainos ir Rusijos pasienio kontrolės perdavimą. Mažų mažiausiai, šį punktą reikia modernizuoti ir peržiūrėti, nes dabartine redakcija jis yra neįgyvendinamas“, – sakė ministras.

O. Reznikovas taip pat paragino Rusiją atidžiai įsiskaityti į susitarimų tekstą.

„Pirmas punktas yra saugumo klausimai. Neišsprendus saugumo klausimų, negali būti nė kalbos apie kokių nors politinių dalykų įgyvendinimą. Tuo metu Rusija nuolat mini politinio susitarimo prioritetą, užmiršdama saugumą“, – paaiškino vicepremjeras.

Savo ruožtu Iryna Heraščenko, viena parlamentinės frakcijos „Europos solidarumas“ pirmininkų, pareiškė, kad nemato Rusijos pozicijos pasikeitimo Minsko procese.

„Nematau jokių pasikeitimų Rusijos Federacijos pozicijoje ir  pasiūlymų iš ORDLO (atskirtų Luhansko ir Donecko rajonų). Akivaizdu, kad pastarieji yra Rusijos įtakoje. Jų tikslas – diskredituoti Minsko platformą – išlieka jų naratyve“, – sakė I. Heraščenko.

Ukrainos vyriausybė su Rusijos remiamais separatistais Donecke ir Luhanske kovoja nuo 2014 metų. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos.

Nuo tada per konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių ir beveik 1,5 mln. turėjo palikti savo namus.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant separatistams į pagalbą karių ir ginkluotės, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.