Mėnesį viešumoje nematytas Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas atleistas iš pareigų. Kodėl, kol kas lieka paslaptis.

Ištrintas iš kronikos

„Liepos 25 d. prezidentas Xi Jinpingas pasirašė prezidento dekretą Nr. 8.“ Pagal jį, pirma, Qin Gangas atleistas iš užsienio reikalų ministro pareigų, naujuoju užsienio reikalų ministru paskirtas Wang Yi. Antra, Yi Gangas atšauktas iš Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko valdytojo pareigų, naujuoju centrinio banko valdytoju paskirtas Pan Gongshengas.“ Toks antradienio Kinijos valstybinės televizijos naujienų laidoje diktorės perskaitytas tekstas atsakė į vieną iš dviejų pastarąsias savaites Vakarams kilusių klausimų. Qin Gangas nebėra pagrindinis Pekino diplomatas. Tačiau kodėl jis buvo nušalintas, nežinia.

Kitą dieną žiniasklaidos paprašyta pakomentuoti staigų Qin Gango nušalinimą, ministerijos atstovė spaudai Mao Ning paminėjo tik valstybinės naujienų agentūros pranešimą: „Dėl šio klausimo „Xinhua“ jau paskelbė informaciją. Galite ja remtis.“

Paklausta, kaip vertina trumpą Qin Gango darbą užsienio reikalų ministro poste, Mao Ning atsakė, kad reikėtų klausti ne jos. „Nemanau, kad man dera pateikti vertinimą“, – pareiškė institucijos atstovė.

Jau trečiadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nebebuvo jokios informacijos apie 57 metų Qin Gangą. Jo vardo paieška nedavė jokių rezultatų, o ankstesnių straipsnių apie jo diplomatinius renginius vietose buvo žinutės, kad puslapis neegzistuoja arba buvo ištrintas.

Tiesa, buvusio ministro vardas figūravo kitose Kinijos vyriausybės interneto svetainėse, įskaitant Valstybės Tarybos, Prekybos ministerijos, valstybinės žiniasklaidos svetaines.

Valymai valdžioje?

Kai kurie stebėtojai tokią tylą – jokių paaiškinimų nepateikta ir apie centrinio banko vadovybės pakeitimus – iššifravo kaip aiškų signalą Kinijos žmonėms: jei net užsienio reikalų ministras ir vyriausiasis bankininkas nėra saugūs, sistema bet kada smogti bet kam. Xi Jinpingas, aukščiausiasis šalies vadovas, gali nuspręsti, ką nori, ir jam nereikia argumentuoti savo sprendimų.

Skirtingai nei demokratinėse šalyse, diktatūrose tokie aukštas pareigas einančių pareigūnų atleidimai dažniausiai mažai ką bendro turi su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis – kur kas dažniau tai yra valdžios gretose vykdomo valymo ženklas.

Šią versiją stiprina ir Qin Gango skaitmeninių pėdsakų šalinimas. Jei jo padėtis būtų gera ir jis būtų susirgęs, turbūt nevyktų tai, kas dabar vyksta, mano Kinijos analitikas Billas Bishopas, leidžiantis informacinį biuletenį „Sinocism“.

Tam antrina ir JAV strateginių studijų centro „Asia Society Policy Institute“ Kinijos analitikas Neilas Thomasas.

„Pašaliniai žmonės visiškai nieko nežino; šis epizodas parodo, kad Kinijos politika tampa vis labiau neprognozuojama ir kintanti, nors iš išorės yra rami“, – AFP sakė Kinijos politikos ekspertas Ho-fung Hungas iš Johnso Hopkinso universiteto.

Šis epizodas parodo, kad Kinijos politika tampa vis labiau neprognozuojama.

Buvo Xi globotinis

Jauniausias Kinijos istorijoje užsienio reikalų ministras 57-erių Qin Gangas buvo laikomas Xi Jinpingo patikėtiniu.

Iš šiaurės rytinio Tiandzino miesto kilęs Qin Gangas dažnai susidurdavo su Xi Jinpingu, kai dirbo Užsienio reikalų ministerijos protokolo departamento vadovu, Kinijos ambasadose Londone, JAV, o pernai gruodį pakeitė Wang Yi.

Qin Gango, palyginti su labiau patyrusiais kandidatais, paaukštinimas buvo siejamas su tiesioginiu Xi Jinpingo pasitikėjimu juo.

Qin Gangas pelnė „kovinio vilko“ reputaciją – taip vadinami naujosios kartos Kinijos diplomatai, kurie neretai į Vakarų kritiką Pekino atžvilgiu reaguoja itin aršiai.

2020 m. jis pareiškė, kad Kinijos įvaizdis Vakaruose smarkiai pablogėjo, kadangi europiečiai ir amerikiečiai, o ypač žiniasklaida, niekada nepriėmė Kinijos politinės sistemos ar jos ekonominio pakilimo.

Kai dirbo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovu spaudai, Qin Gangas pagarsėjo kandžiais atsakymais į sudėtingus žurnalistų klausimus.

Intriguojančios aplinkybės

Įtarimų, kad nuo Qin Gango nusisuko fortūna, kilo birželio pabaigoje, kai jis dingo iš viešumos. Paskutinį kartą pareigūnas buvo matomas birželio 25 d., kai Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru, kolegomis iš Šri Lankos ir Vietnamo.

Vėliau buvo atšaukti ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly vizitai į Pekiną. Prieš dvi savaites pranešta, kad dėl sveikatos priežasčių Qin Gangas nevyks į Džakartą, kur turėjo susitikti Pietryčių Azijos šalių diplomatijos vadovai.

Užsienyje tai tapo pretekstu spėlioti, kad pareigūnas ne susirgo, bet buvo nušalintas nuo pareigų. Juolab kad Qin Gango pareigas vykdė Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi, atsakingas už valdančiosios Komunistų partijos užsienio politiką ir vyriausybinėje hierarchijoje esantis aukščiau už ministrą.

Pasklido kalbos, kad dėl Qin Gango atliekamas oficialus tyrimas dėl galimo romano su garsia televizijos laidų vedėja Fu Xiaotian iš Honkongo, kuri pernai pavasarį, jam einant ambasadoriaus JAV pareigas, darė interviu su būsimuoju ministru.

Pernai lapkritį Fu Xiaotian, oficialiai neturinti jokių romantiškų santykių, dirbdama JAV susilaukė sūnaus. Vėliau žurnalistė sakė, kad vaiko tėvas nėra amerikietis. Šiemet balandį Fu Xiaotian paskelbė savo ir sūnaus, keliaujančių į Vašingtoną, nuotraukų koliažą, kuriame buvo ir jos pokalbį su Qin Gang įamžinusi fotografija. Tai paskatino gandus, kad dabar jau buvęs ministras yra žurnalistės sūnaus tėvas.

Ieškantys asmenų, kurie galėjo pasikasti po Qin Gango kėde, mini Zhao Lijianą, buvusį vieną iš Užsienio reikalų ministerijos atstovų spaudai. Be kita ko, jis išgarsėjo, kai tviteryje paskelbė naują teoriją apie COVID-19 kilmę – apkaltino JAV kariškius atgabenus virusą į Uhaną. Vadovaujant Qin Gangui, jo pareigos buvo pažemintos ir jis perkeltas į pavaldžią agentūrą.

Kai kurie ekspertai šį konfliktą laiko požymiu, kad Qin Gangas buvo pernelyg minkštas Vakarų atžvilgiu.