KRITIKAI APIE LAISVOS PREKYBOS SUTARTĮ TARP ES IR JAV: TAI – TROJOS ARKLYS

545 eurai keturių asmenų šeimai kasmet. Tokius skaičius pateikia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) šalininkai, norėdami pagrįsti, kiek naudos iš laisvos prekybos tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gautų europiečiai, po dešimtmečio atsigavus ekonomikai. Tačiau kritikai sako, kad, pasirašius šią sutartį, Europai tektų aukoti aukštesnius reikalavimus, kuriuos ji kelia, pvz., maisto saugai, o tai reikštų, kad galbūt pradėtume valgyti jautieną su hormonais, vištieną, perplautą chloru, ar maistą su uždraustais pesticidais. 

„Mes nuolat girdime, kad standartai neliečiami. Tačiau, pasižiūrėjus atidžiau, matyti, kad tai netiesa. Kas yra standartas? Pavyzdžiui, iki šiol ES buvo draudžiama naudoti chemines medžiagas mėsai skerdyklose perplauti. O vos prasidėjus deryboms pirmą kartą istorijoje Komisija išdavė leidimą perplauti chemikalais jautieną. Dabar tą patį rengiamasi padaryti su vištiena. Standartai keičiami dar net nebaigus derybų. Jie sako viena, o daro kita“, – teigia Mute Schimpf iš aplinkosaugines organizacijas Europoje vienijančių „Žemės draugų“ tinklo.

Vieniems – Trojos arklys, kitiems – akivaizdi nauda

Energingais šūksniais ir teatralizuotomis akcijomis, vaizduojančiomis ciniškus prekybininkus, derybininkai raginami nešdintis lauk. Taip milžiniško Trojos arklio iškamšos fone kritikai pasitiko Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų dėl laisvos prekybos rato dalyvius šių metų pradžioje Briuselyje. Daugiau kaip 400 įvairių pilietinių organizacijų ir profsąjungų pasisako prieš susitarimą, nes yra įsitikinusios, kad jis pablogins aplinkai ir sveikatai svarbius  standartus bei darbuotojų padėtį Europoje.

„Mums labai patinka naudotis savo, kaip piliečių, teisėmis ir žinoti, kad galime kažką pakeisti, paveikti įstatymus. Bijau, kad TTIP sutartis gali iš mūsų tai iš dalies atimti“, – sako Gabija Enciūtė iš gyvūnų teisėmis besirūpinančios organizacijos „Tušti narvai“, kuri taip pat yra prisijungusi prie šios europinės iniciatyvos.

Sutartis, dėl kurios deramasi antrus metus, sujungtų dvi didžiausias pasaulio ekonomikas ir sudarytų sąlygas laisviau pirmyn ir atgal per Atlantą judėti automobiliams, vaistams, chemijos ir energetikos pramonės gaminiams, finansinėms paslaugoms, taip pat – drabužiams, gėrimams ir maisto produktams. Sakoma, kad tai būtų abiem pusėms naudingas didžiausias prekybos sandoris istorijoje, turintis ne tik ekonominę, bet ir geopolitinę reikšmę.

„Šiuo atveju tai abipusis interesas. ES turi gauti prieigą prie turtingos, pajėgios ir labai stiprią perkamąją galią turinčios JAV rinkos. JAV taip pat nori lengvesnės prieigos prie didžiausios ir pajėgiausios ekonomikos“, – pritaria Lietuvos pramoninkų asociacijos vadovo pavaduotojas Gintaras Morkis. Jis mini ir didesnes galimybes Lietuvos pieno ir mėsos eksportuotojams, nors čia pat priduria, kad konkrečių skaičiavimų apie naudą mūsų šaliai pagal sektorius kol kas nėra.

Šalys siekia suvienodinti esamus techninio reguliavimo, leidimų ir standartų skirtumus. Arūnas Vinčiūnas, vadovaujantis dabartinio Europos komisaro sveikatos ir maisto saugos klausimams Vytenio Andriukaičio kabinetui, sako, kad susitarimo nauda ir verslui, ir vartotojams akivaizdi: „Didesnė apyvarta, didesnė galimybė uždirbti pinigų, t. y. didesnės pajamos visiems. Nauda akivaizdi visiems sluoksniams, ne tik eksportuotojams.“

Baiminamasi, kad teks aukoti aukštesnius reikalavimus

545 eurai keturių asmenų šeimai kasmet. Tokius skaičius pateikia šalininkai, norėdami pagrįsti, kiek naudos iš laisvos prekybos tarp ES ir JAV gautų europiečiai po dešimtmečio atsigavus ekonomikai. Tačiau dr. Ferdi de Ville iš Belgijoje įsikūrusio Gento universiteto Europos Sąjungos studijų centro atsako, kad tai nėra daug. Pasak jo, geriausiu atveju žmogui tai prilygsta puodeliui kavos per savaitę. Ir niekas negali pasakyti, ar tikrai visi Europoje jų vienodai gaus. Be to, pasak mokslininko, skaičiavimai pagrįsti ekonominiu modeliu, kuris buvo kritikuotas kaip negebėjęs numatyti tos pačios krizės. Prognozės turi ir daugiau trūkumų.

„Tos studijos daro prielaidą, kad susitarimas padės pašalinti pusę JAV ir ES galiojančių taisyklių skirtumų. Mes manome, kad tai nerealistiška. Ypač turint omenyje, kad praeityje jos bandė pašalinti tuos skirtumus ir bandymai visada baigėsi nesėkme. Žinome, kad daugelyje sektorių taisyklės taip stipriai skiriasi, kad jų suderinti bus neįmanoma“, – teigia F. de Ville.

Tiesa tai, kad, kas vienam – prekybos barjeras, kitam – apsauga, pažymi apžvalgininkai. Vienas didžiausių prieš sutartį pasisakančių piliečių grupių nuogąstavimų yra tai, kad Europai ir Amerikai derantis dėl prekybos taisyklių suvienodinimo teks aukoti dažnai aukštesnius ES reikalavimus.

„Neseniai Tarptautinės aplinkosaugos teisės centro atlikta analizė parodė, kad JAV nustatytos ribos pesticidų likučiams dažnai yra aukštesnės nei ES“, – sako Ninja Reineke iš Londone įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „ChemTrust“, kuri rūpinasi cheminių medžiagų poveikiu sveikatai ir aplinkai.

Anot jos, nors Europos Komisija (EK) teigia, kad reikalavimai pesticidų naudojimui nemažės, paviešinti derybų dokumentai rodo ką kita: „Net ir dabar ES siūlomos naudoti tarptautinės ribos daugeliu atveju yra aukštesnės. Tai reikštų daugiau pesticidais užteršto maisto. Be to, JAV rinkoje leidžiama daugiau kaip 80 pesticidų, kurie neleidžiami ES. Taigi bet kokie siūlymai dirbti kartu mažinant barjerus prekybai prasideda labai skirtinguose lygiuose. Todėl nuogąstaujame, kad ateityje, kai bus lyginami poveikio vertinimai, ar ateities įstatymų leidybą, tuos ribojimus bus dar sunkiau taikyti.“

ES atsargumo principu JAV nesivadovauja

„Aš nenoriu jautienos su augimo hormonais, nei chloru perplautų viščiukų, nei maisto su uždraustais pesticidais ar priedais. Ir jau tikrai nenoriu, kad nukentėtų  mūsų ūkininkai“, – tokiais žodžiais prieš sutartį pasisako ir žinomas britų kulinaras Jamie Oliveris.

Kad būdai, kuriais užtikrinama maisto sauga šiapus ir anapus Atlanto (vadinamieji fitosanitariniai reikalavimai), labai skiriasi, pripažįsta ir Europos Komisijos atstovas A. Vinčiūnas: „Tiek JAV, tiek ES siekia, kad maistas būtų saugus, tačiau tai daro skirtingais metodais. Vienas iš pavyzdžių, kad visokias bakterijas galima sunaikinti viso proceso pabaigoje praplaunant mėsą chloruotu vandeniu. Diskusija, ar tai gerai, ar ne, taip pat vyksta ir ES, yra ES Maisto saugos agentūra. Bet iš tikrųjų dar nėra bendros nuomonės, kiek tai tinkama ar netinkama.“

Kodėl JAV hormoninę sistemą trikdančios medžiagos gali būti leidžiamos kosmetikoje, genetiškai modifikuotas maistas prilygintinas įprastam maistui, o ES – ne? Galimas atsakymas – atsargumo principas.

„Požiūris į tuos dalykus, kurie nėra pakankamai moksliškai ištirti, skiriasi, – pastebi G. Morkis. – JAV manoma, kad, jei žala žmogui moksliškai nenustatyta, produktas saugus. Mes sakome, kad galbūt neigiamų dalykų žmogus nejaučia dabar, bet juos gali pajausti antra ar trečia karta. Būtent dėl tų priežasčių Europoje naudojamas atsargumo principas.“

„ChemTrust“ ekspertė N. Reineke baiminasi, kad, pasirašius vadinamąjį TTIP, šio principo gali tekti atsisakyti: „Jei prekybos barjerų mažinimas yra prioritetas, atsiranda didelis spaudimas pagrįsti, kokie standartai turėtų būti išlaikyti. Mes žinome, kad praeityje JAV ne kartą labai kritikavo ES atsargumo principą. Jis naudojamas draudžiant kai kurias chemines medžiagas ir pesticidų naudojimą. Mums labai neramu, kad šio principo neteksime, jei sutartis bus pasirašoma taip, kaip planuojama.“

Standartų mažėjimo tendencijos – tikėtinos

Tačiau pareigūnai tvirtina, kad per derybas tik siekiama susitarti, kokie europietiški standartai gali būti prilyginami amerikietiškiems, ir atvirkščiai. Taip pat pažymima, kad genetiškai modifikuotų organizmų taisyklės, taip pat nuostatos dėl augimo hormonų naudojimo maisto pramonėje tikrai nesikeis.

Dar daugiau – A. Vinčiūnas įsitikinęs, kad reikalavimus sieks kelti abi pusės, taip ragindamos pasitempti ir kitas šalis. „Visada per derybas yra pavojus, kad bus ieškoma kompromiso mažiausiu bendru rodikliu, bet šiuo atveju abi šalys puikiai supranta, kad geriausias kelias – rasti aukščiausius rodiklius, nes tai yra dviejų galingiausių pasaulio sistemų susitarimas, kuris leistų nustatyti ne tik tarpusavio aukštos kokybės standartus, bet ir standartus, į kuriuos galėtų lygiuotis visas pasaulis“, – pabrėžia V. Andriukaičio kabineto vadovas.

Tačiau derybas stebinčios organizacijos sako iki šiol matančios priešingas tendencijas. Mute Schimpf iš aplinkosaugines organizacijas Europoje vienijančių „Žemės draugų“ tinklo susitarimą vadina Trojos arkliu.

„Mes nuolat girdime, kad standartai neliečiami. Tačiau, pasižiūrėjus atidžiau, matyti, kad tai netiesa. Kas yra standartas? Pavyzdžiui, iki šiol ES buvo draudžiama naudoti chemines medžiagas mėsai skerdyklose perplauti. O vos prasidėjus deryboms pirmą kartą istorijoje Komisija išdavė leidimą perplauti chemikalais jautieną. Dabar tą patį rengiamasi padaryti su vištiena. Standartai keičiami dar net nebaigus derybų. Jie sako viena, o daro kita“, – teigia M. Schimpf.

Gento universiteto mokslininkas dr. F. de Ville pastebi, kad, formaliai žiūrint, EK sako tiesą. Tačiau neigiamos standartų mažėjimo tendencijos, kurių baiminasi piliečių grupės, žvelgiant į ateitį, yra tikėtinos.

„Tai, kad EK žada, jog dėl sutarties ES standartai nekris, yra teisinga žiūrint labai formaliai. Kitaip tariant, tai nebus parašyta pačiame dokumente. Tačiau susitarimai įleis JAV patvirtintus gaminius, kurie turės konkuruoti su griežtesnius reikalavimus atitinkančiais europietiškais gaminiais. Iš ilgalaikės perspektyvos pusės, verslui ES tai reikš didesnius kaštus nei konkurentams JAV. Todėl lobistai ims spausti vyriausybes sumažinti standartus  čia“, – mano F. de Ville.

G. Enciūtė iš gyvūnų teisėmis besirūpinančios organizacijos „Tušti narvai“ mano, kad Lietuvoje žmonės gali netekti maisto kokybės: „Lietuvos gamintojai, kurie gamina aukštos kokybės produktus, be abejo, ras palankesnę rinką turtingesniuose Amerikos regionuose. O JAV gamintojai, nestabdomi standartų, į Europą importuos kokią nors chloruotą vištieną ar kitus pesticidais užterštus maisto produktus, t. y. pigesnę produkciją pardavinės skurdesniam Lietuvos vartotojui. Taip mes neteksime maisto kokybės.“

Visuomenės spaudimas privertė informaciją viešinti

Derybininkų planuose laisvos prekybos sutartis vadinama „gyvu, nuolat žaliuojančiu, susitarimu“, nes jis bus nuolat atnaujinamas. Sutartyje net numatyta nauja institucija, atsakinga už bendradarbiavimą teisės aktų kūrimo srityje – būtų iš anksto vertinama, ar jie nesudaro kliūčių prekybai. Kritikai sako, kad tai suteiktų pernelyg daug galių verslui.

„Stebime, kaip prekybininkai Europos Komisijoje užgrobia galią, atimdami ją iš nacionalinių ir Komisijos ekspertų. Antras dalykas tas, kad paliekama galimybė konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis, tačiau mūsų patirtis rodo, kad per konsultacijas dominuoja pramonės atstovai. Net jei yra vartotojų ar aplinkosaugos organizacijų, jų susirūpinimas atspindimas nelygiaverčiai, palyginti su verslo atstovais“, – mano M. Schimpf iš organizacijos „Žemės draugai“ Europos skyriaus.

Vis dėlto net ypač kritiškai nusiteikę stebėtojai sutinka, kad skaidrumo šįkart daugiau nei bet kuriose panašiose derybose dėl laisvos prekybos istorijoje. Po didžiulio visuomenės spaudimo ir dokumentų nutekinimo atvejų, EK ėmė viešinti savo pozicijas. Viešai jas aptarinėjant, kai kurios formuluotės keičiasi. O didžiulį triukšmą sukėlusios investicijų apsaugos dalies svarstymas apskritai sustabdytas.

Žadama, kad JAV derybinės pozicijos bus prieinamos ne tik Briuselyje, bet ir šalių ambasadose. Tiesa, tik ribotam skaičiui vietos politikų ir be teisės jas paviešinti. Vis rečiau išdrįstama tvirtinti, kad šis procesas bus užbaigtas sklandžiai ir greitai, „vienu kuro baku“, kaip kažkada optimistiškai pasakė prezidentas Barackas Obama.

Tad laiko įsigilinti, kaip tai paveiks kiekvieną iš mūsų, yra.