Ekonomikos krizė kursto įtampą NATO gretose. Ar Aljansas, tirpstant gynybos biudžetams, bus pajėgus vykdyti savo funkcijas?

Mažėja pasitikėjimas

Šis klausimas buvo vienas opiausių per NATO viršūnių susitikimą, vykusį pastarąsias dvi dienas Čikagoje. Pernai smūgiu Aljanso vienybei tapo Vokietijos, Lenkijos ir Turkijos atsisakymas dalyvauti Libijos bombardavime. 20 iš 28 Aljanso narių sumažino savo gynybos biudžetus, o įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto vykdo tik trys valstybės narės.

"Vis daugiau valstybių nebepajėgia skirti pinigų, reikalingų NATO operacijoms. Tokios tendencijos griauna pasitikėjimą Aljansu", – Prancūzijos laikraštis "Le Figaro" citavo Strateginių tyrimų fondo direktorių Camille'į Grand'ą.

Kaip teigiama leidinyje, susiklosčius tokiai padėčiai stambūs Aljanso rėmėjai atsisako mokėti už smulkiuosius, kurių nacionalinė gynyba remiasi tik bendromis pastangomis, o tiesioginis finansinis indėlis labai menkas.

Išlaidas sukrovė Vašingtonui

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E.Derse per susitikimą su žurnalistais Vilniuje šį mėnesį sakė, kad išlaidos NATO narėms paskirstomos labai netolygiai.

"Prieš dešimt metų Jungtinės Valstijos ir Europa dengdavo NATO išlaidas maždaug po lygiai, po 50 proc. Šiandien Jungtinėms Valstijoms tenka maždaug 70 proc. išlaidų, – teigė diplomatė. – Mes taip pat turime tam tikrų biudžeto problemų, irgi turėsime mažinti lėšas gynybai. Todėl privalome kartu nuspręsti, kaip geriausiai išnaudoti turimus išteklius. Mes prašysime ir jau prašome savo Europos partnerių prisidėti daugiau šiuo klausimu."

Mažindamos gynybos biudžetą, Jungtinės Valstijos skirs mažiau finansinės paramos kitų šalių saugumui. Ambasadorė teigė, kad šioms teks labiau konkuruoti dėl Vašingtono pagalbos.

"Aplinka taps konkurencingesnė. Kadangi dolerių tokio tipo paramai pasaulyje bus skiriama mažiau, šalys, kurios toliau norės gauti paramą, bus vertinamos pagal tai, kokias pastangas pačios deda savo saugumui užtikrinti", – paaiškino A.E.Derse.

Bet faktas, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, dar nereiškia, kad šalis praras Vašingtono paramą.

"Per tą laiką, kai lėšos gynybai nesiekė 2 proc., Lietuva toliau vykdė savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Afganistaną, ypač tokiu ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu. Tai suprantama ir vertinama", – tikino A.E.Derse.

Išeitis – išmanioji gynyba

Padaryti daugiau turint mažiau – tokį tikslą per Čikagos viršūnių susitikimą paskelbė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, pristatydamas išmaniosios gynybos koncepciją. Jos tikslas – efektyviau naudoti turimus išteklius, sujungti gynybos potencialą ir narėms paskirstyti funkcijas, kad jos nesidubliuotų.

NATO politikai ir diplomatai vienu sėkmingiausių išmaniosios gynybos pavyzdžių vadina oro policijos misiją Baltijos šalyse. Sąjungininkai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę pakaitomis saugo nuo šių šalių įstojimo į NATO, nes jos pačios neturi tinkamų karinių oro pajėgų. Šiuo metu Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją atlieka Lenkijos karinės oro pajėgos. Čikagoje Aljanso šalių vadovai nusprendė oro policijos misiją pratęsti ir nesusieti jos su konkrečiomis datomis.

"NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas, – sakė NATO viršūnių susitikime dalyvavusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Lietuva aukštai vertina sąjungininkių pasiryžimą tęsti oro policijos misiją. Baltijos šalys susitarė nuo 2015 m. daugiau nei dvigubai padidinti savo indėlį į misiją – nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per metus."

Šiuo metu trys Baltijos šalys Šiauliuose dislokuotai misijai išlaikyti skiria apie 3 mln. eurų. Visos trys šalys prie misijos išlaikymo prisideda maždaug po lygiai. Baltijos šalys apmoka NATO karinių kontingentų apgyvendinimo išlaidas, teikia ledo šalinimo ir transportavimo paslaugas, o ateityje sumokės ir už naikintuvų degalus, kurie sudeginami, kai skrendama reaguojant į pažeidimus.

Žengė pirmą žingsnį

Kaip dar vienas išmaniosios gynybos pavyzdys įvardijama Europos priešraketinės gynybos sistema. Jos kūrimas ilgai buvo vilkinamas, bet Čikagos viršūnių susitikime pajudėjo iš mirties taško.

NATO lyderiai sekmadienį aktyvavo pirmąjį JAV vadovaujamo priešraketinės gynybos skydo Europoje projekto etapą. Tai reiškia, kad JAV karo laivai, apginkluoti raketų gaudytuvais, bus dislokuoti Viduržemio jūroje, o Turkijoje pradės veikti radiolokatorių stotis, valdoma iš NATO vadavietės vienoje Vokietijos karinėje bazėje.

Aljansas tvirtina, kad šis skydas yra nukreiptas ne prieš Rusiją, o prieš galimas balistinių raketų atakas iš priešiškų šalių, tokių kaip Iranas.

Tačiau Maskva baiminasi, kad ši sistema taip pat gali būti nukreipta siekiant neutralizuoti jos strateginį branduolinį potencialą.