Britai veikiausiai rinktųsi pirmąjį scenarijų. Antrasis būtų geriau nei trečiasis. Ketvirtasis – visiška ekonominė katastrofa. Penktasis – liberalizmo fanatikų fantazija. Su penkiais galimais „Brexit“ scenarijais supažindina ir juos glaustai pristato „The Independent“ ekonomikos redaktorius Benas Chu.

Kaip žinoma, referendumo britams prireikė tam, kad šalies kontrolė vėl būtų jų rankose. O dabar susidaro toks įspūdis, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė, o su ja ir dešinioji spauda, panoro iš gudraujančių „nesusitaikėlių“ (angl. Remoaners) perimti dar ir anglų kalbos kontrolę.

„Nėra tokio dalyko kaip pasirinkimo tarp „kietojo“ ir „minkštojo“ pasitraukimo iš ES scenarijų“, – neseniai sakė Britanijos premjerė Theresa May.

Britų naujienų portalas dailymail.co.uk tokius pasitraukimo scenarijų epitetus pavadino George`o Orwello naujakalbe.

Šalies teisingumo ministras Michaelas Gove`as reiškia nepasitenkinimą, esą šios etiketės klijuojamos siekiant visuomenėje išprovokuoti nemalonias asociacijas su įvairiais „kietais“ dalykais – kietu muštru mokykloje, kietu lėktuvo nusileidimu ir panašiai.

Pasak B. Chu, tai gana savotiška gynybinė pozicija – ar iš tiesų „Brexit“ projektas toks trapus, kad įvairūs semantiniai savo mūšį jau pralaimėjusių „pasilikėlių“ (angl. Remainers) išvedžiojimai galėtų sugriauti visus šalies planus?

Neseniai viešumoje pasigirdo kalbos apie dar vieną, šįkart – „Brexit“ šalininkų nukaldintą, – „švaraus“ (angl. clean) pasitraukimo iš ES scenarijų.

Vis dėlto, autoriaus teigimu, reikia su „Brexit“ šalininkais susitarti. Derėtų pamiršti etiketes ir kalbėti apie ekonominę ir institucinę tikrovę. Toliau B. Chu glaustai apžvelgia penkis galimus „Brexit“ scenarijus, kurių tikroviškumas iki 2019 m. gali pasitvirtinti arba ne.

1-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė (JK) išstoja iš ES. Britai nebeturi savo atstovų nei Europos Parlamente, nei Europos Vadovų Taryboje. Jie nebevaidina jokio reikšmingo vaidmens nustatant bendrosios rinkos taisykles. Vis dėlto, net jei ir taip, britai vis dar gali išlikti bendrojoje rinkoje ir galbūt net ES muitų sąjungoje. Tai reiškia, kad Britanija ir toliau kasmet moka įnašą į ES biudžetą.

Pagal šį scenarijų Jungtinei Karalystei taip pat tektų susitaikyti su laisvu asmenų judėjimu, nors, jei iškiltų „rimtų sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkosaugos sunkumų“, dėl tam tikrų srauto apribojimų gal ir būtų galima derėtis – mat tokia tvarka galioja Norvegijai ir Lichtenšteinui. Jei būtų veikiama pagal 1-ąjį „Brexit“ scenarijų, prekybos ryšius su Europa palaikančios JK įmonės patirtų mažiausiai žalos.

2-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė išstoja iš ES, tačiau lieka bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, kaip ir pagal 1-ąjį scenarijų, tačiau tik laikinai, t. y., kol bus sudarytas naujas ilgalaikis prekybos susitarimas su ES. Šį laikotarpį JK taip pat galėtų išnaudoti deryboms dėl prekybos santykių su likusia pasaulio dalimi.

Kaip ir pagal 1-ąjį scenarijų, tai būtų kelias, kuriuo einant Britanijoje įsteigtos verslo įmonės patirtų palyginti nedaug žalos. Be to, Britanija išloštų nemažai brangaus laiko, mat daugelis prekybos ekspertų abejoja, ar dvejų metų laikotarpio, kuris prasidės tą akimirką, kai bus aktyvuotas 50-tas straipsnis, britams pakaks susiderėti dėl naujų prekybos saitų ne tik su likusia ES dalimi, bet ir su kitomis šalimis, su kuriomis Britanija dabar laisvai prekiauja kaip ES narė.

Tarp kitko, rinktis būtent tokį perėjimo modelį yra siūlęs naujasis „Brexit“ reikalų sekretoriaus Davido Daviso patarėjas Raoulis Ruparelis.

3-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė išstoja iš ES, o kartu pasitraukia ir iš bendrosios rinkos bei muitų sąjungos, tačiau pasirašo išsamų laisvosios prekybos susitarimą su likusia ES dalimi. Toks sprendimas būtų palankus Britanijos prekių eksportuotojams, tačiau kartu tai reikštų, kad teks nemažai pakloti už muitinės patikras.

Be to, tai reikštų, kad tarp Airijos ir Šiaurės Airijos turėtų atsirasti muitų siena, o tai jau galėtų sukelti ir rimtų politinių padarinių. Pažymėtina ir tai, kad, jei naujasis susitarimas nebūtų taikomas paslaugoms (o laisvosios prekybos susitarimai joms paprastai netaikomi), Britanijos paslaugų eksportuotojai, ypač finansinių paslaugų teikėjai, liktų labai nuskriausti.

Visai įmanoma, kad su likusia ES dalimi būtų pasirašytas susitarimas ir dėl paslaugų, kurio pagrindu, taikant lygiavertiškumo režimą, Britanija veiksmingai pasinaudotų ES teisės nuostatomis. Vis dėlto tai neabejotinai reikštų, kad Britanija privalėtų taikyti ES taisykles, tačiau neturėtų galimybės prisidėti jas rengiant.

4-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė pasitraukia iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, neturėdama jokio laisvosios prekybos susitarimo, ir toliau su Europa prekiauja pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytas taisykles. PPO taisyklės reiškia, kad Jungtinės Karalystės eksportuotojams ES taikys bendrojo išorės muitų tarifo muitus. Remiantis „The Independent“ atlikta analize, taip JK eksportuotojams būtų suduotas pirmasis 4,5 mlrd. svarų (apie 5 mlrd. eurų) vertės smūgis (o iš tikrųjų smūgis galėtų būti net kelis kartus stipresnis).

Jungtinė Karalystė galėtų į tai atsakyti panašiomis priemonėmis ir pradėti taikyti muitus iš Europos įvežamoms prekėms, su sąlyga, kad jie neviršys tų, kurie taikomi iš kitų šalių įvežamoms prekėms. Tai reikštų, kad bus daugiau pajamų iš mokesčių. Tačiau, pradėjus taikyti importo muitus, išaugtų importuojamų prekių kainos ir atitinkamai padidėtų infliacija. Jei Jungtinei Karalystei visgi nepavyktų sudaryti laisvosios prekybos susitarimų su tomis 52 valstybėmis, su kuriomis ji šiuo metu laisvai prekiauja kaip ES narė, rezultatas būtų toks pat: nemažus nuostolius garantuojantys muitai JK eksportui ir importui.

5-asis „Brexit“ scenarijus

Jungtinė Karalystė pasitraukia iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, neturėdama jokio laisvosios prekybos susitarimo, tačiau vienašališkai atsisako visų importo muitų. Tai nulemtų pigaus maisto ir kitų pigių prekių ir produktų antplūdį į Britaniją. Prekybininkai taip pat būtų priversti mažinti kainas. Tačiau tai lemtų katastrofiškus padarinius ūkininkams ir gamintojams, taip pat visiems šių sektorių darbuotojams.

Sprendimas taikyti šį scenarijų sukeltų tam tikrą politinį sprogimą, mat vyriausybės valia Jungtinės Karalystės pramonės eksportui užsienio šalys taikytų muitus, o užsienio konkurentų importui britai muitų netaikytų. Be to, pagal šį scenarijų JK net nesiektų sudaryti laisvosios prekybos susitarimų, o tai reiškia, kad paslaugų teikėjai, kurie dabar yra svarbiausia Britanijos ekonomikos grandis, mėgindami patekti į užsienio rinkas ir įveikti netarifines kliūtis, apskritai nesulauktų jokios pagalbos.