Kyjivo meras Vitalijus Klyčko veliasi į viešą žodžių karą su Ukrainos prezidentu tikram karui dar nesibaigus. V. Klyčko Vakarų žiniasklaidai pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis moka už klaidas, kurias padarė. Kyjivo meras apkaltino V. Zelenskį, kad šis iki pat galo neigė karo su Rusija pavojų ir dėl to ukrainiečiai tam nesirengė. Maža to, V. Klyčko netgi pareiškė, kad Ukraina kartais niekuo nebesiskiria nuo Rusijos, kur viskas priklauso neva nuo vieno žmogaus užgaidų. V. Klyčko ragina sąžiningiau kalbėti apie tikrąją Ukrainos padėtį kovoje prieš Rusiją, praneša LNK.

Kam naudingos tokios Kijevo mero kalbos ir ką jos liudija, plačiau papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

– Kaip jūs regite šį konfliktą tarp V. Klyčko ir V. Zelenskio? Ką liudija tokie vieši pareiškimai?

– Tai visiškai natūralu. Demokratinėje valstybėje politinių lyderių tarpusavio santykiai dažnai komplikuoti. Tai gali rodyti, kad situacija yra pakankamai sveika, kad galia nėra uždominuota vieno ar kito asmens, priešingai nei sako Kyjivo meras. Kai vyksta atvira kova, atsiranda ir pasišaudymas žodžiais. Kita vertus, Ukraina yra ypatingoje situacijoje. Ji ginasi nuo agresijos. Jei bus sudarytas įspūdis, kad šalies politinė arena fragmentuojasi ir nėra galimybių efektyviai atremti pagrindinę grėsmę, tai sunkins Ukrainos gynybinius planus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kam šis konfliktas gali būti naudingas? Tokios kalbos tikrai nemobilizuoja, o skaldo?

– Jei tokios kalbos eskaluotųsi į veiksmus, būtų matyti, kad nėra derinami planai, nėra kartu priimami sprendimai, tuomet tai taptų didele problema. Kol tai yra tik viešojoje erdvėje, kur reiškiama nuomonė, kuri nukreipta ir į rinkėjus, tol tai savaime nėra krizės požymis. Tačiau balansas tarp retorikos ir veiksmų, kurie galėtų atnešti žalos, yra labai jautrus.

– Vienas dalykas, kas vyksta šalies viduje ir joje lieka, tačiau visai kas kita, kai tokios kalbos persikelia į tarptautinę erdvę. Kaip tai gali paveikti sąjungininkus?

– Laikotarpis labai jautrus. Žinome, kad ir JAV vyksta svarstymai dėl naujo paramos Ukrainai paketo. Be to, ir Europos Sąjunga nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl 50 mlrd. eurų paramos. Tai nėra pats palankiausias metas. Tai sudaro prielaidas tiems, kurie kritiški Ukrainos atžvilgiu, teigti, kad padėtis šalyje nestabili, kad pinigai nebus naudojami efektyviai. Reikėtų, kad politiniai lyderiai Ukrainoje tai suprastų ir kad žodiniai apsišaudymai nevirstų tolimesne problema.

– Į šį žodžių karą buvo įsivėlęs ir kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. Jis jau buvo užsiminęs apie tai, kad fronte nėra proveržio. Prieš kurį laiką buvo ir dar vienas žmogus, kuris kalbėjo tai, ko V. Zelenskis tikriausiai nenorėjo girdėti. Kalbu apie jo paties buvusį komandos narį Oleksijų Arestovyčių. Jis pareiškė, kad už taiką teks atiduoti Rusijai gabalėlį Ukrainos. Gal dalis politikų ruošia Ukrainos žmones tokiam scenarijui?

– Taip, tikrai. Labai svarbus santykis su kariuomenės vadu, nes jis tiesiogiai susijęs su Ukrainos gynybiniais planais ir jų įgyvendinimu praktiškai. V. Zelenskis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau jam reikia ir karininkų paramos. Nuomonių apklausos rodo, kad jei vyktų antrasis turas tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno, panašu, kad V. Zelenskio pranašumas prieš generolą būtų vos keliais procentiniais punktais. Vadinasi, tai gali virsti kova, kuri galėtų silpninti Ukrainos efektyvumą priimant gynybos sprendimus. Nepamirškime, kad ir pačioje Ukrainoje kitais metais turėtų vykti prezidento rinkimai. Akivaizdu, kad dėl karo padėties ir dėl Konstitucijos apribojimo tai turbūt neįvyks. Tačiau tai sukurs kritikams terpę svarstyti, ar neturėtų būti permąstoma, kaip veikia Ukrainos demokratija.

– Kol kas iš prezidento administracijos – tyla, tačiau, kokia turėtų būti prezidento reakcija į štai tokias kalbas?

– Tyla turbūt nėra pats blogiausias scenarijus, žinant, kad tai neįpils papildomos alyvos į ugnį. Žinant V. Zelenskį, žinant jo aktyvią retoriką, jam nepavyks visiškai nereaguoti. Artimiausiu metu sulauksime vienokios ar kitokios reakcijos. Svarbiausia, kad tai nesieskaluotų ir neturėtų žalos Ukrainai.

– Ar jums jau dėliojasi Ukrainos politinis paveikslas po šių diskusijų? Kas kokiose pusėse atsidurs po karo?

– Matome, kad politika pradėjo veikti. Šalyje nuolat vykdavo kovos tarp atskirų politinių veikėjų bei grupių. Dabar ryškėja tokie du galios centrai: V. Zelenskis bei V. Zalužnas. V. Zelenskis, tikėtina, sieks ir antrosios kadencijos, kada beįvyktų tie rinkimai. Tačiau Ukrainoje tikėjimas V. Zalužnu yra milžiniškas.

– O kur atsiduria buvęs prezidentas Petro Porošenko?

– Žinoma, jis matoma figūra, tačiau nepanašu, kad galėtų mesti rimtą iššūkį V. Zelenskiui. Neturėtume manyti, kad jis pasitrauks iš politikos.