Jei E. Rinkevičius būtų pasirašęs praėjusią savaitę parlamento priimtą įstatymą, Latvija būtų tapusi pirmąja Europos Sąjungos šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris.

Prezidento pareiškime sakoma, kad dabartinis įstatymas „pasiųstų prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek tarptautiniams sąjungininkams“.

Ketvirtadienį dauguma Latvijos deputatų nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji skatina „genderistines“ teorijas ir naujas lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos normas.

2024 m. lapkritį Latvijos parlamento ratifikuota Europos Tarybos konvencija reikalauja, kad ją pasirašiusios šalys parengtų įstatymus ir politikos priemones, skirtas užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir fiziniam smurtui šeimoje.

E. Rinkevičiaus sprendimas grąžina įstatymą parlamentui dar kartą svarstyti. Parlamentas turi jį perduoti atitinkamam komitetui, kuris apsvarstys prezidento prieštaravimus ir paskirs kitų svarstymų datą. Jei įstatymų leidėjai vėl priims įstatymo projektą be pakeitimų, prezidentas negalės jo antrą kartą grąžinti parlamentui.

Turkija 2021 m. pasitraukė iš konvencijos dėl smurto prieš moteris. „Nuo to laiko šalyje smarkiai padaugėjo femicidų ir smurto prieš moteris atvejų“, – penktadienį pareiškė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Theodoras Rousopoulas.

Europos Taryba ne kartą atmetė kaltinimus, kad sutartis primeta lyčių teorijas. 2022 m. ji pareiškė, kad „Stambulo konvencija nenustato jokių naujų normų dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“.

Latvijos dešiniosios opozicinės partijos balsavo už pasitraukimą iš sutarties, o valdančioji koalicija, vadovaujama centro dešiniųjų ministrės pirmininkės Evikos Silinos, buvo susiskaldžiusi: Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos atstovai balsavo už pasitraukimą iš sutarties, o kitos partijos balsavo už pasilikimą.

Šis klausimas suskaldė šalį ir pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines moterų teisių gynimo grupių demonstracijas sostinėje Rygoje.