Paklaustas apie būtinybę kurti Europos kariuomenę, E. Rinkevičius tvirtino, kad platūs aljansai regioniniu Europos lygmeniu nieko nereiškia, jei šalys neinvestuoja į savo gynybinių pajėgumų didinimą ir stiprinimą.

„Galima surašyti daug protingų popierių, bet reikia žiūrėti į armijų dydį“, – sakė prezidentas. Pasak jo, Europos šalių ginkluotosioms pajėgoms padidėjus ir sustiprėjus, stipresnė bus ir NATO, o Europa, kaip rimtesnė partnerė, galbūt vėl taps įdomesnė JAV. Šiuo metu abejoti NATO nėra pagrindo, tačiau tuo pat metu, jei Europa neinvestuos į gynybą, negalima atmesti galimybės, kad JAV kada nors pasitrauks iš Aljanso, sakė Latvijos prezidentas.

„Šiuo metu matome, kad JAV buvime Europoje niekas nepasikeitė. Man neramu, kad jei per viršūnių susitikimą Hagoje nepavyks susitarti dėl išlaidų gynybai didinimo, dėl esminių dalykų, tada dinamika gali tapti neigiama. Esame didelio neapibrėžtumo eroje, bet daug kas priklauso nuo mūsų pačių“, – sakė E. Rinkevičius.

Latvijos prezidento teigimu, svarbu, kad per viršūnių susitikimą Hagoje šalys susitartų didinti išlaidas gynybai bent iki 3-3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nes tai jau būtų reikšmingas padidėjimas, ypač turint omenyje, kad šiuo metu ne visos šalys yra tam pasirengusios.

E. Rinkevičius sakė, kad saugumo situacija Latvijoje nėra pasikeitusi, Rusijos karių Latvijos pasienyje šiuo metu nėra. Tačiau žinia, kad Rusija šį rudenį planuoja surengti karines pratybas „Zapad 2025“, vykusias ir prieš invaziją į Ukrainą, vertinama rimtai.

„Girdėjome daug perspėjimų dėl galimos Rusijos invazijos ir turime būti pasirengę tokiam scenarijui. Nepanikuojant reikia suprasti, kad tik maksimaliai pasirengus galima išvengti blogiausių scenarijų“, – sakė prezidentas.

Atsižvelgiant į Rusijos keliamas hibridines grėsmes, jis paragino visuomenę būti budria ir pastebėjus ką nors įtartino pranešti saugumo tarnyboms.