Lietuvos premjeras Andrius Kubilius galėtų pavydėti Latvijos kolegai Valdžiui Dombrovskiui. Pastarasis taip pat skausmingai karpė algas ir kėlė mokesčius, bet po šiandienos parlamento rinkimų turi daug šansų likti poste.

Neapdainuotas didvyris

Atmosfera prieš rinkimus Latvijoje smarkiai skiriasi nuo tos, kokia buvo prieš ketverius metus. Tuomet, 2006-aisiais, šalis buvo tik įstojusi į ES ir NATO, ekonomika sparčiai augo. Dabar Latvija išgyvena tik dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinių injekcijų. Ekonomika per krizę smuko 18 proc., nedarbas visa neseniai buvo pakilęs iki 22 proc. Mažos Baltijos valstybės ekonominiai rodikliai buvo prasčiausi visoje ES.

Krizės kamuojamai Latvijai teko išgyventi dideles audras. 2009 m. sausio 14 d. taikus protestas Rygoje virto didžiausiomis riaušėmis po to, kai buvo atkurta nepriklausomybė. Valdžios nesugebėjimu suvaldyti krizę pasipiktinusi minia daužė parlamento langus ir padeginėjo automobilius. Ivaro Guodmanio vyriausybė netrukus atsistatydino.

Premjero postą užėmęs buvęs finansų ministras ir centrinio banko ekonomistas V.Dombrovskis turėjo imtis griežtos taupymo politikos, kad išgelbėtų valstybę nuo bankroto. Mažėjo atlyginimai ir pašalpos, kilo mokesčiai. Griežtas kaimynų taupymas paliko įspūdį ir Lietuvos premjerui. A.Kubilius V.Dombrovskį pavadino neapdainuotu didvyriu, kuris išgelbėjo ne tik savo šalį, bet ir visą Baltijos regioną.

Bet prieš rinkimus Latvijos vyriausybė negali rinkėjų palepinti dosniais pažadais. Finansų ministerija apskaičiavo, kad kitų metų biudžete išlaidas teks sumažinti dar 350 mln. latų (apie 1,7 mlrd. litų). Esą tik šitaip Latvijai pavyks iki 2012 m. sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,5 iki 3 proc. ir 2014 m. įsivesti eurą.

Premjeras žada likti

Į 100 vietų Latvijos parlamente pretenduoja 13 partijų ir politinių susivienijimų. Apklausos rodo, kad 5 proc. rinkimų barjerą gali įveikti tik penkios jų.

Laimės valanda išmušė Santarvės centrui, atstovaujančiam rusakalbių etninei mažumai, kuri sudaro trečdalį Latvijos gyventojų. Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Latvijoje pasikeitė 15 vyriausybių, bet nė vienoje jų ši partija dar nedalyvavo.

Vis dėlto pastaraisiais metais jos populiarumas išaugo. 2009 m. po sėkmingų savivaldos rinkimų partijos pirmininkas Nilas Ušakovas tapo Rygos meru. Pirmą kartą per miesto 800 metų istoriją jam vadovauja rusas.

Dabar Santarvės centras išsiveržė į priekį apklausose ir turi istorinę galimybę laimėti parlamento rinkimus. Bet netgi surinkusi trečdalį balsų, partija negalės viena suformuoti vyriausybės.

Latvijos premjeras V.Dombrovskis tikisi, kad po rinkimų dabartinei valdančiajai koalicijai, kurią sudaro trys partijos, pavyks išsilaikyti ir dirbti toliau. Ekspertai sutinka, kad dabartinė mažumos koalicija per rinkimus gali gauti papildomų balsų, galbūt netgi daugumą parlamente. Tiesa, mažesnės koalicijos partnerės, partijos "Už tėvynę ir laisvę", reitingai svyruoja apie 5 proc., todėl ji gali likti be mandatų.

V.Dombrovskis šią savaitę pareiškė, kad kitą dieną po rinkimų valdančiosios koalicijos partneriai susitiks ir tarsis dėl galimybės dirbti toliau. Jeigu jiems pritrūks balsų iki daugumos, derybose bus kviečiamos dalyvauti ir kitos partijos.

Skirtingos vizijos

Drąsesni apžvalgininkai užsimena ir apie galimybę sudaryti plačiąją koaliciją – V.Dombrovskio "Vienybės" ir rusakalbiams atstovaujančio Santarvės centro. Tačiau šias partijas skiria ne tik nacionalinis klausimas, bet ir požiūris į tai, kaip traukti valstybę iš krizės.

V.Dombrovskis pasiryžęs toliau bendradarbiauti su TVF ir ES dėl finansinės pagalbos ir mainais vykdyti griežtas šių organizacijų sąlygas. O Santarvės centras atkakliai kritikuoja vyriausybės taupymo priemones.

"Kodėl žmonės – tiek rusai, tiek latviai – pasitiki mumis? Nes mes ir rusams, ir latviams sakome tą patį: kol būsime susiskaldę, valstybė toliau iš mūsų vogs", – sakė Santarvės centro lyderis Janis Urbanovičius, pretendentas užimti premjero postą.