Ji pabrėžė, kad LSM yra ypatingos svarbos infrastruktūra, todėl tai yra saugumo klausimas, ir akivaizdu, kad Baltarusijos bei Rusijos piliečiai neturėtų būti joje įdarbinami. „Trečiųjų šalių piliečiai negali dirbti šioje žiniasklaidos organizacijoje ir turėti prieigą prie IT sistemų ir kitų kritinės infrastruktūros išteklių“, – aiškino ji.

Šiuo metu LSM taip pat dirba nuolatiniai Latvijos gyventojai, neturintys pilietybės, tačiau jų nėra daug. B. Zuzena sakė, kad tolesnis jų darbas LSM yra konceptuali problema. „Latvija jau kelis dešimtmečius yra laisva ir nepriklausoma šalis. Ir tada kyla klausimas, kodėl šie žmonės nepasirinko, kokios šalies piliečiais jie nori būti“, – sakė ji.

Jei prasidėjo natūralizacijos procesas, tai jau kita istorija, bet, pasak B. Zuzenos, atėjo laikas pasirinkti. „Ypač po 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Manau, kad tai yra dalykas, kuris visiems turėtų būti aiškus“, – pabrėžė ji.

Klausimas dėl tolesnio asmenų be pilietybės įdarbinimo LSM vis dar nagrinėjamas ir yra tik vienas iš daugelio sudėtingų sujungtos žiniasklaidos darbotvarkės klausimų. „Jei manęs klausiate ne teisinės, o konceptualios pozicijos, kuri yra ir valdybos pozicija, tai klausimas yra toks: ar ir kodėl kiekvienas konkretus darbuotojas ar darbuotoja nėra įsitikinęs, kad nori būti Latvijos piliečiu, – sakė B. Zuzena.

Ji neatskleidė tikslaus LSM dirbančių asmenų be pilietybės skaičiaus, tačiau jų dalis tarp maždaug 860-ies darbuotojų yra nedidelė.