Remiantis dokumentu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pagrindiniu savo ir Kinijos komunistų partijos uždaviniu laiko Kinijos sugrįžimą į pasaulinę areną kaip gerbiamos galybės, kurios augimui ir nacionalinių interesų siekimui nėra jokių išorinių kliūčių.
Pekino nuomone, dabartinė tarptautinė tvarka atitolina Kiniją nuo šio tikslo: JAV įtvirtina savo pasaulinį dominavimą, o Europa nepajėgia sudaryti atsvaros, pažymėjo MIDD.
Pasak latvių žvalgybos, Kinija nori pozicionuoti save kaip pasaulio tvarkos bendraautorę, o tai apima teisę spręsti „nebaigtus reikalus“, kuriuos ji laiko neatsiejama pokario pasaulio tvarkos dalimi. Tai taip pat rodo, kad Kinija pretenduoja į įtakos sferą, apimančią bent dalį Rytų Azijos.
2025 metais Kinija ir Rusija toliau stiprino strateginį bendradarbiavimą ir viešai demonstravo vienybę, signalizuodamos, kad joms būdinga panaši tarptautinės tvarkos vizija. Nors dvišalė prekyba apskritai sumažėjo, ji išlieka esminiu Rusijos ekonomikos ramsčiu tęsiant agresiją Ukrainoje, teigiama MIDD ataskaitoje.
Joje daroma išvada, kad Pekinas parodė susidomėjimą didinti energijos importą iš Rusijos, be kita ko, atnaujindamas derybas dėl naujo gamtinių dujų dujotiekio. Tai rodo, kad Kinija greičiausiai ir toliau išnaudos dalinę Rusijos ekonominę izoliaciją savo interesams – sieks mažesnių importo kainų ir stiprins Rusijos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos.
Kinijos pozicija dėl karo Ukrainoje nepasikeitė, o aktyvus Pekino įsitraukimas siekiant užbaigti karą yra mažai tikėtinas, teigiama ataskaitoje.
Anot MIDD, praėjusiais metais Kinijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida skyrė didesnį dėmesį Baltijos jūros regionui, ypač atsižvelgiant į NATO pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse, įskaitant Latviją.
Žiniasklaidos ir analitinių centrų ekspertai kartojo Rusijos propagandos žinutes apie priešišką Baltijos šalių politiką Rusijos atžvilgiu ir NATO keliamą grėsmę Rusijai.
Praėjusiais metais taip pat nustatyta nauja tendencija: Rusijos pastangos Kinijos informacinėje erdvėje įtvirtinti naujus naratyvus apie Baltijos šalis. Tai apima, pavyzdžiui, bandymus susieti teiginį, kad „Baltijos šalys yra Rusijos įtakos sferos dalis“, su Kinijos teisėmis į Taivaną ir pavaizduoti Baltijos šalis kaip sinofobiškas. Kol kas šios žinutės nesulaukė palaikymo Pekino kontroliuojamoje informacinėje erdvėje, daroma išvada ataskaitoje.
(be temos)