„Potencialus Rusijos agresyvumas sustojus karui Ukrainoje priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip baigsis karas, ar jis bus įšaldytas, ar ne, ir ar išliks sankcijos“, – AFP sakė Latvijos žvalgybos tarnybos SAB direktorius Egilis Zviedris.
Kai kurie stebėtojai mano, kad Rusija taip visapusiškai perėjo prie karo ekonomikos ir visiškos karinės mobilizacijos, jog jai bus sunku pakeisti kursą, o tai gali paskatinti Maskvą pradėti naujus puolimus prieš Europos teritorijas.
E. Zviedris teigė, kad dabartinių sankcijų panaikinimas „leistų Rusijai greičiau vystyti savo karinius pajėgumus.“
Jis pripažino, kad Rusija yra parengusi karinius planus galimam Latvijos ir jos kaimynių Baltijos šalių užpuolimui, tačiau taip pat pabrėžė, kad „šiuo metu Rusija nekelia karinės grėsmės Latvijai“.
Šiuo metu Rusija nekelia karinės grėsmės Latvijai.
„Tai, kad Rusija yra parengusi Baltijos šalių invazijos planus, kaip ji turi planų daugeliui dalykų, nereiškia, kad Rusija ketina pulti“, – AFP sakė E. Zviedris.
Tačiau, pasak jo vadovaujamos agentūros, šalis patiria kitokio pobūdžio Maskvos grėsmes, ypač kibernetines atakas.
SAB neseniai paskelbtoje savo 2025 metų metinėje ataskaitoje rašė, kad Rusija kelia esminę kibernetinę grėsmę Latvijai tiek dėl platesnių strateginių tikslų, tiek dėl tvirtos Rygos paramos Ukrainai.
Ataskaitoje teigiama, kad ši grėsmė gerokai išaugo nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Agentūra taip pat įspėjo, kad Rusija siekia pasinaudoti tariamais rusakalbių mažumų skundais Baltijos šalyse, o ypač Latvijoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą teigė rengianti bylas prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją Jungtinių Tautų (JT) Tarptautiniame Teisingumo Teisme dėl jų rusakalbių mažumų teisių.
„Teisminio proceso tikslas – diskredituoti Latviją tarptautiniu lygiu ir užtikrinti ilgalaikį tarptautinį spaudimą Latvijai, kad ši pakeistų savo politiką Rusijos ir rusakalbių gyventojų atžvilgiu“, – rašoma ataskaitoje.
Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais maždaug 23 proc. iš 1,8 mln. Latvijos gyventojų save vadino rusais.
Po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą Latvijos valdžios institucijos nusprendė reikalauti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai išlaikytų latvių kalbos žinių patikrinimo egzaminą, o tiems, kuriems nepavyktų jo išlaikyti, kiltų deportacijos pavojus.